Andriau, Vilniaus mažajame teatre rodomas spektaklis „Europiečiai“ (rež. Paulius Ignatavičius), kuriam parašėte tekstą pagal Aischilą ir kitus klasikus. Tačiau visų pirma esate teatro kritikas. Kurį iš vaidmenų – kritiko ar dramaturgo – atlikdamas jaučiatės geriau? Beveik dešimtmetį visiems aiškinu, kokie jie kvailiai, ir dabar staiga pats išeinu į sceną... Baimės ir jaudulio apstu. Kita vertus, kažkada esu pusiau juokais pasakęs, kad p...
Pamela Lyndon Travers (1899–1996), pirmą apsakymą apie Merę Popins parašiusi 27-erių, pati vaikų neturėjo. Kai galiausiai būdama 40-ties vieną įsisūnijo (jis buvo iš dvynių, bet dviejų vaikų jai buvo per daug), auklėjo jį taip metodiškai, kad, vos tapęs pilnamečiu, jis pabėgo nuo mamos ir ėmė gerti. Prisiekusi okultistė rašytoja ir žurnalistė Pamela turėjo daugybę romanų su vyrais ir moterimis, sulaukė šlovės ir pinigų, bet realiame gyvenime, savojoje Vyšnių gatvėje, nesujungė dangaus ir žemės d...
Amžinos „Fausto“ problemos apsireiškė Vilniaus meno padangėje per visuomeniškiausias šventes, vasario 16-ąją. Kažin, ar nejuokinga sieti operos premjerą su 99-osiomis metinėmis, tačiau jei bent vienoje galvoje ima ir susisieja, tai išeina, kad galima. Tuo labiau kad man rūpi tik Dalios Ibelhauptaitės VCO pastatymas ir jo koncepcija – muzikinę dalį palieku muzikos kritikai, nors iš anksto žinau, kad jos nebus (išskyrus trumpą „mūzų pamalimą“ lryte). J. W. Goethe’s / Ch. Gounod „Fauste“ iš sav...
Gal sausakimša Jaunimo teatro salė per premjerą „Junas Gabrielis Borkmanas“ (vasario 11 d.) – šio teatro pavasario pranašas? Rūsti klasiko pjesė, pagaliau prisikviesto rimto režisieriaus vardas, uždanga be dėmelės ir vaizdo projekcijos smūgis ant jos, į sceną įžengusi aktorė, kurią puikiai girdi ir toliau sėdintys. Be to, vasario vidurys, o visi aplinkiniai teatrai „griaudint patrankoms“ nuščiuvę, iškėlę įvairiaspalves ar baltas vėliavas. Atėjo eilė ir palaidotam teatrui prisikelti? Tiesa, e...
Šiandien absurdo dramaturgijos pastatymus galima vadinti nepopuliariu reiškiniu Lietuvos teatro scenoje. Veikiausiai ne be reikalo – absurdo dramaturgijos statika, veiksmo skurdumas yra nemenkas iššūkis ir režisieriui, ir žiūrovui. Pastarasis, pasiryžęs susipažinti su absurdo teatru, turi prisiminti esminį principą – absurdo teatras niekuomet negali būti vertinamas pagal kanoninius tradicinės dramaturgijos principus. Rimo Tumino „Belaukiant Godo“ pastatytas 2002 m., atnaujintas po ket&sh...
Sofoklio „Edipas karalius“, Maskva, J. Vachtangovo teatras, 2016 m. lapkritis Tumino „Edipas karalius“ irgi daugiau nei spektaklis. Kai per sceną iš dešinės į kairę bėga karys, ant kurio galvos šalmas su plunksnomis, ir idealiai tiesiai laiko ietį, bėga kojomis, kurios iškeliamos beveik tiesiu kampu, jis atrodo nužengęs nuo amforos, kuriomis senoji Graikija prekiavo su visa tuomete Visata. Kaip didis menininkas Rimas Tuminas nė karto neįmina į štampą (jokių Milo Venerų ir marmuro) ir tik savo...
Šiandienei Lietuvos liaudžiai nebereikia pristatinėti Jono Vaitkaus. Bet tikrai verta pristatyti naująjį jo darbą Kauno dramos teatre pagal mums nepažįstamą kūrinį „Fjorenca“ –1905 m. parašytą Thomo Manno pjesę, nukeliančią į XV a. Florenciją ir Lorenzo di Medici’o rūmus. Ne, nei Manno pjesėje, nei Vaitkaus spektaklyje įprastai idealizuojamo renesansinio humanizmo ir šviesos nerasime. Užtat išvysime XV a. Florenciją – aikštingą, klastingą, grožio pertekusį miestą, kuriam simboliškai antrina...
Viename savo laiškų iš Taičio Gauguinas rašė, kad jaučia turįs prasibrauti pro Partenono arklius ir atrasti žaislinį vaikystės arkliuką. Būtent Gauguino arkliuką kažkodėl prisiminiau po pirmo Anželikos Cholinos „Otelo“ veiksmo. Asociacija su primityviąja daile buvo tokia stipri, kad rodėsi galinti paaiškinti daugelį nesusipratimų, susijusių su Cholinos kūryba. Visų pirma, juodoji komerciškumo ir vartotojiškumo signatūra. Tai, kas skambėjo gana įtikinamai beveik prieš 20 metų, neatitinka tieso...
Kažkaip pernelyg greitai po Gabrielės Labanauskaitės ir Rusų dramos teatro aktorių „#tevynes“ (LM, lapkričio 25 d.) sulaukėme panašios Mindaugo Nastaravičiaus ir Vido Bareikio aktorinio kurso studentų „tikros istorijos“ Jaunimo dramos teatre. Atrodo, tokie spektakliai kaip „Pasirinkimas“ iš tiesų gali tapti dramos teatrų, patekusių į dramaturgijos ir režisūros štilį, pasirinkimu. Jaunimiečiai pasielgė gudriau: susodino žiūrovus scenoje ir nevaidino, kaip rusdramiečiai, kad čia tikras spektakl...
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovą JONĄ SAKALAUSKĄ kalbina Monika Valkūnaitė Koks skirtumas tarp muzikinio teatro ir miuziklo (angliškai music theatre ir musical theatre)? Muzikinis teatras iš dalies yra posovietinės erdvės palikimas, ypač būdingas mūsų kraštams. Panašių dalykų yra ir Lenkijoje, Vokietijoje. Bet ten labiau operos teatrai, kuriuose statomi miuziklai. Muzikinis teatras yra organizacija, pristatanti daugiau negu vieną stilių. Muzikinių teatrų statusas leidžia mažesn...