× Greta Vilnelė Žodžio kišenėje neieškanti teatro dramaturgė Kristina Marija Kulinič aktyviai prisideda prie vaikams ir jaunimui skirto teatro „No Shoes“ spektaklių ir jų misijos – priartinti kultūrą prie provincijoje gyvenančių vaikų ir paauglių. Kūrybiškai bendradarbiaudama su režisieriumi Gildu Aleksa ji yra sukūrusi ne vieną socialine kritika pulsuojančią komediją. Kartu su spektakliu paaugliams „Pasistengiau“, kuriame pati atlieka Un...
„Tarp pripažintų, tarptautiniu mastu įvertintų, į XX a. pasaulio teatro istoriją įrašytų režisierių – nuo Konstantino Stanislavskio iki Roberto Wilsono – moterų yra tiek nedaug, kad galima paminėti jas visas“, – paskutiniame knygos apie režisierę Dalią Tamulevičiūtę skyriuje sako teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė. Taip, režisieriaus profesija, kaip ir bet kuri kita vadovaujama pozicija, itin ilgai buvo nepasiekiama moterims. Tęstinę moterų kūrybos teatre lini...
Balandžio 30 d.–gegužės 3 d. Klaipėdoje susitiko lėlių teatro gerbėjai ir kūrėjai iš Lietuvos bei Europos. Juos pakvietė kas dvejus metus Klaipėdos lėlių teatro rengiamas tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“. Kiekvieną kartą ši magiškosios materijos šventė pristato programą, kurią vienija aktuali tema, perteikta lėlių ar objektų teatro priemonėmis. Šiemet festivalio organizatoriai kvietė pagalvoti: „Kas šiandien d...
M. K. Čiurlionio jubiliejaus šventė Klaipėdos muzikiniame teatre. Gražia dedikacija „Hommage à Čiurlionis“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasitinka jubiliejines 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines. Iškilmingam priesaikos ritualui (hommage – prancūziška sąvoka, reiškianti vasalo priesaikos ritualą senjorui) atlikti balandžio 26 d. teatras sutelkė muzikų, baleto meistrų ir scenos dailininkų pajėgas. Vakar...
Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rodžeris“ Klaipėdos muzikiniame teatre. „Karalius Rodžeris“. Domo Rimeikos nuotr. Balandžio 5 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną valdė Karolio Szymanowskio „Karalius Rodžeris“. 1924 m. sukurtą ir 1926 m. pirmą kartą pastatytą lenkų kompozitoriaus operą į Lietuvos uostamiestį atvežė Gdansko Baltijos operos teatras – šios gastrolės buvo Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjung...
Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisierius Augustas Gornatkevičius pastatė spektaklį „Antrininkas“. Spektaklio „Antrininkas“ scena. Donato Stankevičiaus nuotr. Apie savo nuovargį, kuris apima žiūrint labai daug ką pasakyti turinčius spektaklius, jau rašiau. Bet parašysiu dar kartą. Kaip spektakliai nuolat viršija visas per valandą ištariamų žodžių normas, taip ir aš rašysiu tūkstančius kartų: kiek galime ka...
Latvių režisieriaus Elmāro Seņkovo spektaklis „Mane vadina Kalendorium“ Klaipėdos dramos teatre. Klaipėdos dramos teatre pristatytas pagal latvių rašytojo, aktoriaus ir režisieriaus Andrio Kalnozolo knygą sukurtas spektaklis „Mane vadina Kalendorium“. Tai latvių režisieriaus Elmāro Seņkovo darbas, iš aktoriaus Džiugo Griniaus vėl ištraukęs mažą žmogų, kuriam, visai kaip Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“, darsyk tenka grįžti į...
Vietinės valdžios spaudimas, savicenzūra, ekonominiai veiksniai... Prancūzijoje tam tikriems spektakliams, kuriuose nagrinėjamos neva „skaldančios“ temos, pavyzdžiui, imigracijos klausimas, sunkiai pavyksta prisibelsti į tam tikrų savivaldybių valdomų teatrų duris. „Ar visoms temoms yra vietos teatre?“ Į šį netikėtą klausimą, užduotą naujausioje medijų auditorijos matavimo tyrimus atliekančios įmonės „Médiamétrie“ apklausoje „P...
Dovydą Strimaitį pirmą kartą sutikau 2024 m. Baltijos šokio platformoje Rygoje. Čia dalyvavau kaip „Ne(w)kritikos“ mokymų dalyvė – kartu su jaunųjų kritikų grupe stebėjome pasirodymus ir ieškojome naujų būdų, kaip rašyti kritiką. Dovydas čia dalyvavo todėl, kad jo kurtas šokio spektaklis „Duetas“, atrinktas tarptautinės žiuri, buvo vienas iš trijų lietuvių darbų, pristatomų platformoje. Šokio menininkai ne tik rodė savo kūri...
„Nenoriu karjeros baigti kaip pasenusi balerina“, – daugiau nei prieš dešimtmetį, kai kalbėjomės Amsterdame, sakė primabalerina Jurgita Dronina. Šiandien, po dviejų karjeros dešimtmečių, nepraradusi jokių profesionalumo įgūdžių ji priėmė siūlymą tapti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės meno vadove. Kupina patirties, idėjų ir ambicijų šokėja iš Toronto grįžo į Vilnių. Jurgita Dronina. Martyno A...