Kamerinė Kauno mažojo teatro salė skendi 5 dešimtmečio atmosferoje – čia pristatoma prancūzų rašytojo, absurdo teatro atstovo Jeano Genet pjesė „Tarnaitės“. Genet – maištininkas, pjesėmis kovojęs su primestomis normomis, prievarta ir pažeminimu. Jo kūrinių veikėjai – dažniausiai pažeminimo aukos, siekiančios bet kokiu būdu rasti savo vietą. Pjesė „Tarnaitės“ – jokia išimtis. Dvi seserys nuo neapykantos despotiškai šeimininkei geba išsilaisvinti tik vaidindamos tarnaites ir jų ponią. Spektakliu...
Regis, pastatas Vilniuje, Radvilų g. 5, netrukus bus nugriautas ir Raudonojo Kryžiaus ligoninės Akušerijos ir naujagimių skyrius susilygins su žeme. Bet kol kas, tarpuvaldžiu, pastato trys aukštai su daugybe palatų ir koridorių užleido vietą spektakliui-akcijai „Eglė žalčių karalienė“ (LNDT ir OKT). Totaliai tragiškas lietuvių mitas ir austrų rašytojos E. Jelinek šviežias kūrinėlis „Prašytojai“ apie pabėgėlius, trumpam okupavusius Vienos bažnyčią, o dar lietuvių internautų atsiliepimai laukia...
Jeigu Vilniaus Odminių gatvės teatras dažniausiai įvaro neviltį, tai Ašmenos krypties OKT sužadina viltį. Nesenstantis mūsų Oskaras, pradėjęs 18-tą sezoną, atrodo, tik prieina, mosteli rankele ir tame siaurame „grabe“ sušmėžuoja gyvybė. Duok jam taburetę – ir ant jos pastatys teatrą. (Nors – nežinau, nežinau – kaip O. Koršunovui pasisektų, pavyzdžiui, Panevėžyje? Ar išgriebtų jis į tą Maestro, matyt, užkeiktą sceną ką nors esmiškai teatriško, jei L. Zaikauskas pasiūlytų milijoną?) O kol kas –...
Tik baigusi miuziklo studijas prestižinėje Londono aktorių mokykloje Royal Central School of Speech and Drama supratau, kiek trunka miuziklo aktorės lavinimas. Mat Lietuvoje šios studijos vos prasidėjo. Praėjusi ilgą, daug laiko ir investicijų kainavusį kelią norėčiau pagelbėti miuziklais besidominčiam Lietuvos jaunimui. Kodėl nėra specialistų, galinčių patarti, nukreipti tinkama linkme? Kodėl mažai medžiagos apie miuziklus lietuvių kalba (kartu su Vilniaus kolegija išleidau knygą „Pažint...
Vilniuje neseniai tyliai įsikūręs Jaunimo muzikinis teatras driokstelėjo: LNDT Didžiojoje salėje parodė garsų brodvėjišką J. Larsono miuziklą „Rent“ (1994). Pastatymo komanda – užsieninė, jai vadovavo švedų režisierius G. Malviusas, sukalęs tiek šio žanro kūrinių, kad dantys nuo tos rūgšties turėjo nudilti. Taip ir atsitiko. Būtent šis „atmuštos rankos“ defektas ir trukdė iki galo išlikti ant aukštos bangos, kurią entuziastingas kolektyvas, be abejo, pagavo, bet neišlaikė. Lietuviška „Nuoma“...
Šiemet Krajovoje (Rumunija) buvo įteikta Europos teatro premija ir Teatro naujosios realybės prizai Europoje dirbantiems režisieriams bei teatro kolektyvams. Vis prisimenu šį festivalį rengdamasis Šiaulių dramos teatro meno vadovo pozicijai ir klausiu savęs: kas yra teatras ir kodėl aš esu būtent teatre, o ne kur kitur? Manau, kiekvienas privalo savęs panašiai klausti. Kitaip rizikuoji tapti rutinos įkaitu nesuvokdamas, dėl ko tu dirbi. Gaila, kad šis festivalis kiekybiškai buvo skurdesnis, n...
Birželio 17 d. per „Kultūros naktį“ Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje karaliavo lėlės ir muzika – čia parodyta viešnių iš Italijos Giuseppinos ir Marios Letizios Volpicelli atliekama muzikinė lėlių programa. Seserys Volpicelli yra ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje garsios teatro dailininkės, lėlininkės ir kolekcininkės Marios Signorelli (1908–1992) dukterys. M. Signorelli išgarsino jos sukurtos originalios lėlės-skulptūros fantočiai (it. fantocci), taip pat dėl ypatingos k...
Kiek silpnybių gali turėti žmogus? Kiek jų yra įgimtos ir kiek jų įgyjame? Kodėl pasiduodame savo silpnybėms, kodėl tampame nuo jų priklausomi? Ar įveikę jas galime tapti šventi? Visi šie klausimai iškilo po urbanistinio šokio teatro „Low Air“ premjeros „Šventasis pavasaris“, sužydėjusios paskutinėmis pavasario dienomis Menų spaustuvėje. Prisipažinsiu, prieš eidama į spektaklį bijojau. Kadangi šokio spektaklis staty...
Mūsų „nacionaliniai“ baleto artistai jau penktą kartą sezono pabaigoje rodė savarankiškus darbus koncerte „Kūrybinis impulsas“ (birželio 2 d.). Vienuolika miniatiūrų, ilgesnių ir trumpesnių, mėgino išsiplėšti iš LNOBT scenoje tvyrojusios tamsos. Tamsą (ribotą šviesų dizainą) perskaičiau kaip sąmoningą sprendimą, ir jis man konceptualiai visai tiko, tuo labiau kad su binokliu sėdėjau paskutinėje 21 parterio eilėje ir supratau, kaip sunku prasibrauti į priekį, o paskui ten ir išlikti. Artistai (o...
Kuo gali būti įdomios choreografinės dirbtuvės šiais eksperimentų ir įvairių projektų perkrautais laikais? Skambus pavadinimas „Kūrybinis impulsas“ lyg ir paaiškina pagrindinius tikslus, bet trajektorijų brėžiniai išlieka paslaptimi iki pat vakaro X. Tiems, kurie stebi ir domisi, smalsu, ką tie baleto artistai pateiks žiūrovų teismui šį kartą. Kuo gyvena, ką mato, girdi ir jaučia šokio elito jaunieji kūrėjai. Visi tarsi laukia kažkokio nekalto prasi...