Teatras


Puškinas – Lenino bulvaru iki Bobinji scenos Teatro pasaulis ima funkcionuoti kaip sporto: užuot griežtai laikiusis nacionalinių ribų, garantuojančių komandos tapatybę, imamasi samdyti „legionierius". Taip nutiko su žymiuoju Maskvos J. Vachtangovo valstybiniu akademiniu teatru, kurio meno vadovu tapo Rimas Tuminas. Ir štai Tumino spektaklis „Eugenijus Oneginas" keliauja į Prancūziją, tik ne su lietuvių, o su rusų trupe. Tiesa, spektaklio pastatymui Tuminas susirinko kone visą lietuvišką komandą...


Vilniaus jaunimo teatro vadovas Algirdas Latėnas, išleisdamas į sceną „Vyšnių sodą" (balandžio 4 d.), sakė: mes turime aktorių, kurie gali vaidinti šią Čechovo pjesę, jie jau išaugo ir su­brendo. Ranevskaja – Viktorija Kuodytė. Viktorija ankstyvoje jaunystėje buvo tapusi ilgalaike Nekrošiaus mūza. Jos emocijos ir intelektas tarsi suspausti į vieną kumštį. Su Latėnu jai irgi pasisekė sukurti ugningą ir ledinę ledi Makbet. Naujas Ranevskajos vaidmuo „Vyšnių sode", deja, labai primena artistę Ar...


Pastebima nauja tendencija, kuri švelniai glosto patriotų savimeilę – ant scenos vis dažniau matome spektaklius pagal lietuvių rašytojų kūrinius. Šiandieniame dramos teatre ryškiausiais šito reiškinio pavyzdžiais (dėl vienų ar kitų priežasčių) galima laikyti Jono Vaitkaus „Patriotus" ir „Atžalyną" bei Jono Jurašo „Baltą drobulę". Vienuose kūriniuose pasireiškia perdėtas knyginis moralizavimas, o kiti pasižymi visų įmanomų teatrinių išraiškos priemonių arsenalo išnaudojimu. Bet ar tai padeda atsk...


Klaipėdos universiteto Menų fakultete Valentino Masalskio auginama aktorių karta vasarį Vilniaus publikai pristatė keturis spektaklius. Sėkmingai už savo buvimą kovojantis Klaipėdos jaunimo teatras šiemet nominuotas Auksiniam kryžiui kaip „metų scenos meno reiškinys". Ir ne veltui. Kito tokio Lietuvoje nėra. Keturi spektakliai atskleidė skirtingus šios trupės kūrybos principus. „Gaidos" ir „Batai" – muzikiniai, be­žodžiai, konkrečios istorijos neturintys spektakliai. „Kita mokykla" ir „Sudie, i...


Valdui G. – po metų nebūties čia Edukacinį LNDT projektą „Kosmosas+" reikia tik girti už jo intencijas prisikviesti vaikus su jų astronomijos mokytojomis į teatrą. Gal tie mažamečiai iš viso pirmąsyk apsilankys šiame gražiame Vilniaus pastate. Be to, išklausys ir suvoks jei ne visą, tai bent gerą dalį spektaklyje transliuojamos mokslinės informacijos. Mokinukų galvose nuo visos šitos meniškos košės, reikia manyt, labai suaktyvės klausimai, kuriuos jie vėliau užduos tėvams ir mokytojams. Daugeli...


Giedrė Kaukaitė. Apie sielą

2014-03-26 13:55:20

Ar prisimeni, Faustai, kaip 96-ai­siais užsukau pas Tave ir paprašiau: „Parašyk man ką nors netikėta." Ruošiausi rečitaliui ir kaip visada ieškojau koncerto razinkos. Visi klasikinės dainininkės netikėtumai –­ Bajoras, Kutavičius, Martinaitis, Balakauskas ir ankstesnieji – Balsys su Juzeliūnu, o pakeliui ir Bašinskas, Jurgutis, Juozapaitis ir Urbaitis bei jų „seneliai" Gruodis ir Nabažas – jau buvo tapę savastimi. Kaip senus pažįstamus pasitikau Mahlerį ir Brahmsą, Schubertą, Mozartą ir Britteną...


Tik vyras – kornetas – pulko priešakyje nešdavo vėliavą į mūšį, į jį krypdavo visų akys, jis buvo pulko siela ir polėkis. R. M. Rilke'i (1875–1926), įkvėpusiam ne vieną XX a. poetą eiti už savo amato ribų, taip pat galima suteikti jo apdainuoto korneto titulą. Juk sakoma, kad silpnybėje, dvasioje slypi didžiausia jėga. Mano galva, taip atsitiko ir dabar mūsų muzikoje – į priekį su savo vėliava išėjus kompozitorei Onutei Narbutaitei. Naujoji opera „Kornetas" (vasario 21), klausant jos karštos ši...


Kovo 8 ir 9 d. 18 val. Vilniuje, Menų spaustuvėje, Tarptautinės moters dienos proga „Stalo teatras" kviečia į vienos dalies veiksmo muzikos ir ebru tapybos spektaklį – patyrimą „Pievos". Spektaklyje aktorė ir dailininkė Saulė Degutytė, kompozitorė, atlikėja ir muzikos terapeutė Snieguolė Dikčiūtė bei kūno judesio terapijos specialistė ir kinų mankštos taiči trenerė Raima Drąsutytė pasakoja savo gyvenimo istorijas ir dalinasi emocine patirtimi. Pasakoja ne žodžiais, o spalvų liejimo, meditatyvinė...


(...) Yana Ross, anksčiau dirbusi Berlyno Volksbühne ir Suomijos nacionaliniame teatre, į Lietuvos sceną atnešė įspūdingą ir naują režisūrinį požiūrį. Jos pastatyta „Mūsų klasė" skiriasi nuo šios pjesės pastarojo meto premjerų Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje: režisierė naudoja gyvą muziką, tragikomišką toną, kunkuliuojančią estetiką ir ekspresionistinį apšvietimą. Cirko triukai pakeičia smurtą – taip sukuriamas brechtiškas atstumas tarp režisierės pasirinktos žaismingos formos ir atvirai tra...


Klastingo rudens burtininko Autumno suvedžiota, aš, kvaiša, likau žiemoti gimtuosiuose vandenyse, tingėdama pakelti sparnus į šiltuosius kraštus. Bet spustelėjo speigas, užtraukė ledais Nerį ir kaip dabar ilgiuos aš savojo Egipto! Visa paguoda, kad pralaužusi mane sukausčiusius vandenis ir atsivertusi į žmogišką pavidalą, vieną kitą vakarą prasmunku į čia pat stūksantį Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, tikėdamasi ten sutikti savo tikrąjį Zygfridą. Ir koks likimo pirštas: šių metų sau...