Spalio 13 d. 12 val. Menų spaustuvėje „Stalo teatras" kviečia į spektaklio „Tarmių stalas" („Apie ožką, karalių, Bezduką ir griūvantį dangų") vilnietišką premjerą.„Stalo teatras" tęsia objektų teatro tyrinėjimus – naujame spektaklyje visai šeimai aktoriai Saulius Čėpla, Saulė Degutytė, Jurgita Orlovaitė ir Edita Zizaitė keturiomis tarmėmis seka pasakas su muzikiniais intarpais ir animuoja senus lietuviško kaimo buities daiktus bei liaudies menininko Vlado Šiekštelės (1892–1978) drožinius. Beje...
Spalio 12, 13 d. LNDT Mažojoje salėje premjera – šiuolaikinio islandų dramaturgo Sigurðuro Pálssono pjesę „Nuošaly" pastatė Gytis Padegimas. Su režisieriumi kalbasi Daiva Šabasevičienė. Kaip Jūs atradote šią medžiagą? Kuo ji ypatinga, lyginant su kitomis šiuolaikinėmis pjesėmis?Visą laiką stengiuosi išlaikyti balansą. Mane domina įvairi dramaturgija – esu daug pastatęs ir Vakarų autorių, ir klasikos, ir šiuolaikinių pjesių. Visada įdomu atrasti naujus autorius. Manau, kad festivalių organizator...
Keistuolių teatro afišoje rašoma, kad „Tūla ir kiti" (rugsėjo 26 d.) – spektaklis apie meilę, mirtį ir vyną balsui ir pianinui. Norisi pridėti – laikrodžiui, kuris atlieka ne paskutinį vaidmenį, dėl pirmumo netgi galėtų pasirungti su pianinu.Scenografija kukli – pianinas, kėdė, balta siena ir vinis joje. Bet to užtenka, juolab kad monospektaklis padarytas tarsi tai susitikimas su rašytoju, kuriame šis pasakoja savo gyvenimo istorijas, Andriaus Kaniavos surinktas iš įvairių Jurgio Kunčino romanų...
Rugsėjo 18–22 dienomis Kaune būta daug judesio – dvidešimt trečiąjį kartą miestas sukvietė publiką į tarptautinį šokio festivalį AURA. Šiemet renginys skirtas Afrikos šiuolaikiniam šokiui. Nors festivalio metu pristatyti darbai įvairavo geografiniu požiūriu, apsiribosiu pagrindine AUROS festivalio tema. Neįklimpti į stereotipus ir neprimesti savo matymo tinklelio menkai pažįstamam kultūros reiškiniui – tokiu principu vadovavausi stebėdama pasirodymus. Tačiau dabar, kai bandau aprašyti matytą reg...
Mažojo teatro scena per premjerą tapo dar mažesnė, veik minimalistinė. Stalas, sofa ir kėdė, kėdė, kėdė, kėdė. Televizorius. Lentyna, kurioje – šaškių žaidimas ir dvi muzikinės dėžutės su šokančiomis figūromis – nešiojamieji karilionai. Nukryžiuotasis. Dar durys ir balkonas. Ir keturi aktoriai, taip pat sudaiktėję, sumedėję, tarytum susilieję su margu pasteliniu scenografijos tapetu. Juos protarpiais į gyvųjų pasaulį prikelia tik pamiršti antikiniai tekstai, bet net šitas jų kalbėjimas čia pat...
Nežinia, ką iš tiesų patiria Kauno geto merginos per surengtą orgiją – jos parodomos tik Vincento žvilgsniu kaip apsvaigusios, pasidavusios paleistuvės: „Dvi sumaniusios pasportuoti kekšės. Merginos judėjo vangokai, lyg būtų apsvaigusios nuo vaistų, alkoholio ar narkotikų" (p. 197). Geidulingai šokdama naciui, dulkinama priešais nukirstą rabino galvą Judita, Vincento suvokimu, irgi nesipriešina, net patiria malonumą (p. 213). Kur tuomet riba tarp budelio ir aukos patirties? Ar romano vaizdai, ku...
„Mano tėvas – Agamemnonas". Vilniaus mažasis teatras Mažasis teatras tyliai iššovė iš didelės patrankos. Po „Agamemnono" premjeros (rugsėjo 13 d.) prasidėjusį teatrinių dramų sezoną galima būtų ir uždaryti – viskas jau pasakyta. Talentingas dekadentinis atvykusio iš Maskvos režisieriaus pastatymas būsimą tuščiažodžiavimo sezoną be kalbų uždaro, bet drauge ir inicijuoja, apvaisina, atidaro. Puikus teatro startas. Tas atvykėlis ir, matyt, Rimo Tumino čionai atsiųstasis Konstantinas Bogomolovas...
Lietuvos nacionalinis dramos teatras 74-ąjį sezoną pradeda viena iš reikšmingiausių šio sezono premjerų – lenkų dramaturgo, prestižinės literatūrinės premijos NIKE laureato Tadeuszo Słobodzianeko pjese „Mūsų klasė", kurią režisavo Yana Ross. Su spektaklio dailininku Marijumi Jacovskiu kalbasi Daiva Šabasevičienė. Premjeros išvakarėse norėčiau paklausti, kuo šis spektaklis svarbus Tau?Šios pjesės atsiradimas būtent dabar yra ypač svarbus, nes nuo joje aprašomų įvykių praėjo daugiau nei septyni...
VIRGINIJĄ KUKLYTĘ, nepriklausomos jaunų aktorių trupės „Degam" narę, kalbina Ridas Viskauskas Jūs augote, mokėtės Šalčininkuose ir turbūt būsite pirmoji aktorė, kilusi iš šio specifinio krašto. Autobiografinių improvizacijų spektaklyje „Tetos" su humoru kuriate paprastos pagyvenusios šalčininkietės Virgos, kuri laiko keturis namų kampus, vaidmenį. Ar pradėjusi studijuoti LMTA nesijautėte esanti „kitokia" studentė – ne tokia „visažinė" kaip kitos išpaikintos didmiesčio panelytės?Kitokia nesijauč...
Prieš LNDT premjerą „Bakchantės" (balandžio mėn.) Klasikų asociacija drauge su VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Nacionaliniu teatru paskelbė recenzijų rašymo konkursą studentams. Siūlome atrinktų rašinių ištraukas. AGNĖ AMBRAZAITĖ:Gintaro Varno pavardė greta Euripido nestebina – statyti spektaklius pagal Vakarų pasaulio pamatinius kūrinius šiam režisieriui ne naujiena. (...) Norint parodyti dviejų kultūrų bendrumą pasitelkiama scenografija (Gintaras Makarevičius), ku...