Apie Lietuvos scenografiją pasauliniu mastu sužinota 1975 m., kai pirmąjį kartą Prahos kvadrienalėje dalyvavo Lietuvos teatro dailininkas Vitalijus Mazūras, pateikęs mažosios – lėlių – teatro scenos unikalius kūrinius, sužadinęs susidomėjimą ne tik šia kūrybinga asmenybe, bet ir lėlių teatru. Pirmoji Lietuvos nacionalinė ekspozicija debiutavo tik po 20 metų, kai 1995-aisiais ją parengė Jonas Arčikauskas. Jo sukurtą objektą spektakliui „Dievo avinėlis“ (1991) &ndash...
Bandydamas išrasti perpetuum mobile Blaise’as Pascalis XVIII a. Prancūzijoje sukūrė ruletės prototipą. Vėlesnis jos panaudojimas kazino jau yra kitų inovatorių, eksperimentatorių ir verslininkų nuopelnas. Kažkuriuo metu, kuriant produktą, dar turėjo prisijungti ir mistikas (dabar – rinkodaros specialistas), į žaidimą įtraukęs mažą baltą kamuoliuką, likimo rate lemiantį sėkmę arba fiasko. „Ruletė“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Na...
Vienas geriausių kultūros veikimo atspindžių – peržiūrėti, kas vyksta miestų gatvėse ir užkampiuose, kokių iniciatyvų, opcijų ir idėjų menininkai gali pasiūlyti savo nuožiūra. Atvirų erdvių renginiai pademonstruoja dar kitą mūsų kultūros identiteto pusę. Rugsėjo 11–17 d. nepriklausoma šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“ jau antrąsyk paruošė Meninių akcijų savaitės (MAS) programą. Pirmoji diena. Savaitė prasidėjo Pauliaus Markev...
2003 m. liepos 26 d. Vilniuje muzikantas Betrand’as Cantat sumušė savo draugę aktorę Marie Trintignant, kuri dėl patirtos galvos traumos po kelių dienų mirė. Įvykis garsiai nuskambėjo visame pasaulyje, o dramaturgė Anka Herbut, remdamasi šia tragedija, liūdno likimo fotografo Vito Luckaus gyvenimu ir kūryba bei Prospero Mérimée apysaka „Lokys“, parašė scenos kūrinį, nagrinėjantį žmogišką ir žvėrišką prigimtis. 2017 m. Lietuv...
× Ignas Zalieckas Šiemet į tarptautinį teatro festivalį ,,Sirenos“ atvyksta vokiečių menininkas Julianas Hetzelis. Režisierius studijavo Amsterdame, „DasArts“ mokykloje, laikomoje viena svarbiausių Europos meninių tyrimų laboratorijų, kurioje ieškoma naujų teatro formų. J. Hetzelio kūrybą sunku apibrėžti vienareikšmiškai. Kūrėjas jungia įvairias meno formas, ieško artimo, tiesioginio kontakto su žiūrovu. J. Hetzelis analizuoja kolektyvi...
Penktasis tarptautinis scenos menų festivalis Kaune „Figuring age“. M. Plepio nuotrauka. Vykstantis vasarą, praktiškai jos įkarštyje, „ConTempo“ – vienas iš nedaugelio scenos menų festivalių, drįstantis lįsti į šį „neteatrinį“ laiką ir jį išties užpildantis. Stodamas į tuštoką renginių erdvę (tik šiemet persidengęs su pirmąja Vilniaus performanso bienale) festivalis, atrodyt...
Teatrinį sezoną atsidariau nesėkmingai – rugsėjo 2 d. 11 val. Vilniaus „Lėlėje“ pusantros valandos žiūrėjau Ainio Storpirščio sukurptą „Karlsoną“. Mano kaimynė ir draugė 7-metė Ula muistėsi, pagaliau išsitraukė iš rankinuko rubiko kubiuką, jau kilom išeiti iš eilės vidurio, hm, betgi paskui turėsiu kažką pasakyti, o gal dar kažkas pasirodys?.. Pasirodė Freken Bok, atsisėdo ant guminės pagalvės, kuri pagadino orą &...
Liepos 28 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje „Synaesthesis“ atlieka kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės „Hado zoną“. Tamsos karalystę, vandenyno gelmes, žmonių vėles atkuria žemų registrų instrumentai. Užteko šimtmečio ir M. K. Čiurlionio „Jūra“ (1904) prasmego skradžiai mūsų sąmonės, išsivertė į kitą pusę. Kažin, kaip suskambėtų šiedu kūriniai, sudėti į pirmą ir antrą vieno koncerto dalį? Bažnyčios interjeras&nbs...
Garsus airių dramaturgas Martinas McDonaghas (g. 1970) pastaraisiais metais pelnė pasaulinį pripažinimą ir kaip kino režisierius („Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“, „Salos vaiduokliai“). „Pagalvinis“ (2003) – dar jaunystėje parašyta makabriška pjesė, prikimšta diktatūros, psichologijos, kūrybos aistrų ir iškrypimų, joje išmaniai manipuliuojama publika, kuri galiausiai lieka žmogžudžių pusėje. Siužetais perpildytus ek...
Šiuolaikinis vokiečių dramaturgas Marius von Mayenburgas (g. 1972) Lietuvos teatruose turbūt yra statomas dažniau nei Vokietijoje. Lietuviškai nuo scenos jau prabilo jo „Ugnies veidas“, „Šaltas vaikas“, „Parazitai“, „Akmuo“, „Urodas“, „Kankinys“. Tiesa, pirmojo Oskaro Koršunovo plykstelėjimo su „Ugnies veidu“ 2000 m. scenoje nepasiekė niekas – nė pats OK vėliau. Pjesė &bdq...