Nuo euforijos, kad pavyko sukurti praktiškai kasdienybėje panaudojamą dirbtinio intelekto (DI) sistemą, iki rimtų perspėjimų, kad DI gali privesti prie susinaikinimo, praėjo vos keli mėnesiai. Problema turbūt ne DI piktybiniai kėslai užvaldyti žmoniją, o mūsų žmogiškas netobulumas. Idėja gera, bet ją lengvai galima panaudoti blogiems tikslams. Ir žmonijos istorijoje tokių pavyzdžių – ne vienas. LNDT Naujosios salės scena beveik tuščia, ją užpildo garsai, judesiai ir &...
Kontroversiškais, išraiškingais pastatymais garsėjantis Oliveris Frljićius nenuvilia ir naujausiu pastatymu LNDT – Franzo Kafkos „Metamorfoze“ (gegužės 31 d.). O. Frljićius atskleidžia F. Kafkos prozą siūlydamas šiuolaikišką rekontekstualizaciją. Šis režisierius seniai yra žinomas dėl kritiško požiūrio į visuomenę ir noro kelti diskusijas, jis nebijo užduoti sunkių ir nepatogių klausimų. Jo kūryba visada stebina veiksmo ving...
Klaipėdoje, festivalio „TheAtrium“ lietuviškų spektaklių vitrinos programoje, pažiūrėjau du naujus Klaipėdos dramos teatro spektaklius, kuriuos sukūrė rusų ir lenkų autorių surinktos komandos – „Fragmentą“ (gegužės 24 d.) ir „Lost Lost Lost“ (gegužės 28 d.). „Fragmentą“ iš JAV atvažiavo statyti Dmitrijus Krymovas, anksčiau jau išbandęs rizikingą eksperimentą – kiek įmanoma subtiliau pačiam pratęsti rusų klasik...
Carlo Goldoni (1707–1793) komedija „Vasarotojų karštinė“ (arba „Atostogų karštinė“) yra pirmoji „Trilogia della villeggiatura“ dalis. Ją Vilniaus mažajame teatre planuoja įkūnyti režisierius Giorgio Sangati. Po „Dviejų ponų tarno“, „Viešbučio šeimininkės“ ir kt. žavingai groteskiško dramaturgo pastatymų Lietuvoje tai būtų atgaiva mūsų scenose. Spausdiname ištrauką iš pirmo vei...
Sumanymas vykti į Panevėžį ir žiūrėti ten spektaklį man prieš keletą metų dar būtų skambėjęs tarsi pokštas, tačiau štai jau kelintas sykis susidomėjęs laukiu progos patyrinėti, ką vėl pavyko suregzti JMDT kūrybinei komandai. Atsidėję gerą gabalą laiko iki Tennessee’o Williamso „Camino Real“ (rež. Jonas Kuprevičius) premjeros pradžios aplankėme Berčiūnus, kur esti nemaža vaikų stovykla bei modernistinė Lietuvos kankinių bažnyčia. Apl...
Iš 2018 m. mano daryto įrašo radijo laidai „Avanscena“: „Ir daug kam ji pasirodys grubi, perdėtai vyriška išsišokėlė, kai viskas, kas vyksta su jos kūnu, protu ir siela, tėra atsakas į aplinką, mėginančią ją sutalpinti į svetimus rėmus: kurti iš jos gražų, harmoningą, renesansinį paveikslą, kurio fone iš tiesų nuolat ūžia smurto ir žiaurumo persmelktas gyvenimas. Kasdienybė. Mūsų kasdienybė, kurioje moters paveikslas privalo kist...
LNDT skelbė, kad raganosiai atbėga į Gedimino prospektą. Jie tikrai subėgo pas madingus kokteilius geriančius stileivas į barų ir kavinių trikampį tarp Islandijos ir Vilniaus gatvių, į ten susigrūdusias lauko terasas su pintais baldais ir dujiniais šildytuvais. Bėgdami kliudė kelis staliukus ir prie jų sėdinčius padavėjo košmarus: ponią su šuniuku (ar butaforiniu stiklo katinu) rankinėje, hipsterį sveikuolišku pagurkliu, reikalaujantį ekologiškos rankų darbo gr...
× Judita Paužuolytė Silueto judesys, išryškėjančios sausgyslės, prakaito lašai, pėdos, sutelktas žvilgsnis, muzika, balsai. Užuodi, regi, jauti, įsitempi. Tai kūno kalba, kuri šiuolaikinio cirko pasirodyme tampa simbolių visuma. Scenoje ji virsta tavo paties – žmogaus – veidrodžiu, galimybių ir ribų svarstymu. Tokios mintys aplankė po 2022 m. Menų spaustuvės surengto Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“. Daugiau api...
Visada malonu rašyti apie renginius, kurių nereikia pristatinėti. „Naujasis Baltijos šokis“ – vienas tokių. Per ilgus darbo metus suburta, tebesiplečianti auditorija ir pastaraisiais metais stebinantys aukščiausio lygio žinomų vardų bei aktualių eksperimentų pasirodymai festivalį iškėlė į aukščiausias pozicijas. 2023-iųjų atidarymo spektaklis tai tik patvirtino. Nacionalinio Marselio baleto teatro ir (LA)HORDE (Prancūzija) programa „Room...
LNDT balandį įvyko spektaklio „Fossilia“ premjera. Spektaklis sulaukė didelio dėmesio ir prieštaringų atsiliepimų, nes pastatytas pagal garsią Dalios Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Pačios režisierės Eglės Švedkauskaitės parašyta pjesė nuo knygos yra nutolusi tarsi į priešingą pusę – į mūsų laikus. Spausdiname ištrauką, kuri prasideda ir baigiasi D. Grinkevičiūtės tekstu; Rasa – muziejaus darbuotoj...