2013-ųjų Poezijos pavasario laureatė Tautvyda Marcinkevičiūtė SOS Su atkimštu alaus buteliu rankoje, kurį laikolyg komunijos žvakę.Kas atims? Sėdi ant suoliuko troleibusų sustojime. Spygauja dažnutes. Gurkšteli. RiebiaiNusikeikia. Gurkšteli. Užkabinėja praeivius. Palaikis dėmėtas žieminis paltukas. Nesuprantamos medžiagos kelnės. Moteris? Iš po klešnių kyšo purvini nesuvarstyti sportbačiai: bukanosiai Kaip veidas. O jis nepraustas lyg kaminkrėčio,Iškrėtusio ne kaminą, o šposą. Kei...
Vytautas Vilimas Skripka(1943 05 20 – 2013 05 16) prarastaslaikas regėjauištisąamžiųrašysiąspoezijąoštainegaliudaugiaunė eilutės Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė. – Vilnius: Homo liber, 2007....
kažkas iš miego, kažkas iš niekurtaikos pabustikai nebeaišku, smėlis ar sniegaskapus užpustė tyliai kaip žalčio nugara vėjaspilkas ledynasvaikšto pažliugęs, kol priartėjaprie pilkapyno pinasi žliugės, visos vienodospinas ir vystavyšnių žydėta ledyno soduosžydėta vyšnių ...
Kas aš? Šniukštinėdamas, vartydamas lapus,Blankią dėmę ore sekdamas iki pakrantėsĮbrendu upėn. Kas aš – perskyręsVandens veidrodinį pluoštą pažvelgęs aukštyn matauUpės vagą dugnu į viršų aiškiai mane užvožusiąKą čia veikiu, pakibęs ore? Kodėl mane šivarlė taip domina kad ištyręs slapčiausiusjos vidurius pasisavinu? Ar šie meldaipažįsta mane yra man suteikę vardą ar matėmane anksčiau, ar pritinku jų pasauly? Atrodaunesurištas su žeme neįsišaknijęs nukritęsiš niekur netyčia su niekuo nesu susietas...
Gegužės 2 dieną minime 140-ąsias J. Baltrušaičio gimimo metines Jurgis Baltrušaitis (1873–1944) GEGUŽĖS DAINA Pražydęs sodas ir šilas ūžia –Linksmoms vestuvėms puošias gegužė...Skruostai raudoni, mėlynos akys –Stebiu, kaip stiebias kaštanų žvakėsIr kaip lelijos ir baltos rožės,Saulės draugužės, žiojasi, vožias... Netaupo viešnios šilko nei drobės,Žaliais šilkeliais juosias ir gobias,Bet ant jaunoji, ant obelytėMaloniai žiedu vaišina bitą,Stiebias didingai kaip karalienė,Lyg pienu prausias, m...
Balandžio 29 d. minime K. Kavafio (1863–1933)150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines Jei negali tvarkyt savo gyvenimo, kaip norėtum,mažų mažiausiai siek tokaip įmanydamas: kad nepažemintum joper daug su pasauliu bendraudamas. Nuskurdintum jį, visur su savim tampydamas,vailiodamas, visiems rodydamas –po draugiškus pobūvius, banketus,po kasdienę bukaprotybę – paversdamas jįsvetima sau našta. Vertė Vytautas P. Bložė Konstantinas Kavafis. Dionizo eisena. – Vilnius: LRS leidykla, 1998. &...
Jau baigėsi duona, žaidimai, bet liko vilties –po sunkmečio šito ramybė ateis ir per amžiuspavargusius glaus, ir žolė paminta atsities,ir pieva plazdės kaip tavoji suknia susiglamžius. Ir ims vėl švytėti balčiausi mėnulio takai,kurių dar nepalietė mus paklaidinančios kojos.Ir žodis, kurį taip nedrąsiai dar šiandien sakai,taps kūnu brangiausiu, kurį man esi paaukojus. Jau baigės eilėraščiai, vynas, bet vis dar yra,kas sprūsta pro klausą, pro uoslę, lytėjimą, regą,nuo ko negali atsitvert akmenim...
Marcelijus Martinaitis(1936 04 01 – 2013 04 05) K. B. apie įslaptintą veidrodį Buvau įsileistas į įslaptinto veidrodžio kambarį.Dideliu greičiu laikas jame ėmė lėkti atgal,po to grįžo. Stebėjau, kaip veidrodyje atsispindi vaizdai,vėluodami dienomis, mėnesiais, metais,čia pat materializuodamiesiir vėl virsdami į trūnėsius ir dulkes. Aš pats daug kartų buvau materializuotas,seniai toks jau nesantis. Tai buvo laiko irimas.Galėjau stebėt, kaip išnykstu:kūdikis, paauglys, jaunuolis,uniformuotas...
Palyginti ilgai žiūrėjo – dvidešimtį dieviškų sekundžiųį tvarką, jų pačių sutvertą.Galvojo kažkuris: gal ir galėtų būt geriau, bet nesiskundžiu,kiti šypsojos : buvo verta. Toj tvarkoje po milijonų šviesmečiųtą ankstų rytmetį ant tos beveik pražydusios žolėstas aš tą tave išmylės...
Viešpatie, sušlapusiom kojom,paveikslėly, kur tokios didelėsžibuoklių akys, kur manęs dartikrai nesimato, bet esu jau –kitam kambary prie krosnies,kur bobutė Genutė ant keliųglaudžia du snaudžiančius katinusViešpatie, kitam laiko gale,kur vos galiu įžiūrėti saveant adatos galo, ant adatos,kuria užlopys man kelnes(netrukus bėgsiu į laukąžaisti su akmenėliais)Viešpatie, laiko gale,kur raudoni serbentai, geltoni –mėlynom irisų kelnaitėm bėgsiulinkui Šventosios, laukiančios,gulinčios dauboje, žaisti...