į krantą metasbanginiaiko trūksta jiemstokiems gracingiemssavoj stichijoj?ar laisvės?grožio paskutinio?bene atbuko ašmenysplieniniai –pelekai tapo nebelankstūspatyręštormus štiliusir saulę ir bedugnes?pavargotarsi koks Dalikeliaudamas per amfiladųsutemas į ugnį?o gal tiesiog panoročiapatirtikas ten už Rubikononieko?amžinybė?kelių sekundžiųpasikalbėt ir atsisveikintsu likimo ponu? į krantą metasibanginiaiko trūksta jiemstokiems gracingiemssavoj stichijoj? gal kada norspats savam spektakly tapsid...
Lapkričio 16 d. (pagal senąjį kalendorių – lapkričio 4 d.) minime 120-ąsias Kazio Binkio gimimo metines Poetas K. Binkis, Pirmojo pasaulinio karo metais mokytojaudamas Papilyje (Biržų r.), susipažino su Čypėnų pradinės mokyklos mokytoja Prane Adomaityte. Dėl gražios, dailiai nuaugusios, ilgom kasom ir mėlynom akim merginos jis buvo stačiai pametęs galvą: rašė jai karštus meilės laiškus ir skyrė gražiausius savo lyrikos posmus. Pranė taip pat buvo neabejinga lieknam, vešlių juodų plaukų, skvarbi...
naktįiš širdies išvarytos baisybėsmane apstojaįkaitintu virbaluperveria galvąnaktį šaukiuosipagalbos: baisybėssugniaužia: neleidžiapabusti: užpilabalsą karštustiklu: spjaudausulydytaisžodžiais naktį šaukiuosipagalbos: bijaukad negyvo tamsojnemuštų: bijaukad negyvo sargybanevilktų žemesulipusių bijauplaukų: dulkiųant veido: bijaunejaučiant negyvampadarytų žaizdųkišenių apžiūrėjimotikrinimo negyvamdokumentų: marškiniųprasegimo: nesipriešinantpaėmimo tylintuž kojų ir už galvosdviese: bijaumetimo...
(1886–1958) Elijanai Puiku, kad lyja! Mylimoji,Mes liksime namie. StaigaMums mus pačius padovanojoRudens bespalvė pabaiga. Lietus. Taksi ir autobusaiŠmėžuoja šlapiame kely.Pro triukšmą Senos baržų triūsoSusišnekėti negali. Puiku, kad lyja! Aš klausausi:Lietus, barbendamas lašaisĮ stiklą, praeitį nuprau...
Virš ūkanotos upės,Skarotame miškeSūpynę velnias supaApžėlusia ranka. Sūpuoja ir kikena, Pirmyn, atgal, Pirmyn, atgal,Lenta tik braška, stena,Džyruoja virvę senąSunki, stora šaka. Lenta įlinkus pokšiIr gergždžia pratisai;O velnias karkia, švokščia –Jį smagina garsai. Laikaus, blaškaus, linguoju, &nb...
PDR'e poetui Stasiui Stacevičiui po mirties suteiktas Jotvingio vardas * * *Skaidraus tau rudens! To skaidrumo turiukaip gyvo vandens, kur stiklinėje matom.Skaidraus liūdesio tau – kai, atrodo, skaidrusjis jau bilijonus nežinomų metų, Skaidraus tau rudens! Ir skaidrios praeities,kai laikas nesrūva, tik tylim ar kalbam.Stiklinėj verandoj gal neišskaidrėsreligijų anei tikėjimų gelmės. Skaidraus liūdesio! Jo vakarinė sklaidaatrodo betikslė, bekryptė, bejėgė.Du tūkstantmečius tiražuotam veidekrau...
2013 m. Jotvingių premija skirta Jonui Kalinauskuiuž knygą „Mano sodo vagis" o dieviški ūkaiiš jų išplaukia čiobrelių pievosšvylių šluotelės palinkusios lietuježmonių gyvenimai išsipildę ar negarsai gaisai metastazėsgal daugiau nelaimių nei laimių o į mane pamažu artinasi šešėlis esybėsnematau neįžvelgiu veidogal mano angelas man paskirtas &nbs...
virš buvusių ghetto gatvelių, virš Vitebsko, Vilniaus, Varšuvosvirš caro kareivių kepurių, virš vakar artėjančio karovirš sapno, pagimdančio kūdikį, upe plaukiančio laikrodžiogroja senas žydas smuiku – ne ta ranka, ne taip paėmęs beviltiškai smaugiasi įsimylėjėliai. Tarp asilų ir gaidžiųišvargę batuoti žmonės ieško tamsoj viens kitokodėl nutilo smuikas? Kodėl negirdėti, kaip raudasenas žydas ant stogo, kaip katinas arba medyje nutilo Orfėjas. Mėnuo šešiais pirštaisšluostosi šaltą prakaitą nuo...
Štai ateina ruduo,Tapo savo peizažą.Šiltas upės vanduo,Tiktai visa to maža. Paslapties kupini,Klevo lapai man čeža.Laimė buvo dosni,Tiktai visa to maža. Tiek džiaugsmai, tiek vargai,Man atseikėjo grąžą.Degė laužas ilgai,Tiktai visa to maža. Ir sėkmė ant sparnųVis skraidina ir neša.Kiek gavau dovanų,Tiktai visa to maža. Dar viršūnė liauna,Sveikos šakos dar veša...Tyro stiklo diena,Tiktai visa to maža. Vertė Lanis Breilis Štai vėsa virš laukųSkelbia rudenio pradžią.Saulės lopuos – jauku.Ti...