Valentyn Odnoviun. „Kalėjimo kameros durų akutė“, Saugumo valdybos kalėjimas, Varšuva, Lenkija, 2018. Iš projekto „Stebėjimas / Surveillance“ . 1993-iųjų pavasarį užsidegė pesticidų sandėlis, atlėkė seniūnas su dujokauke, kaip visad išgėręs, kaip niekadsutrikęs, ir liepė slėptis rūsy sėdim prietemoje klausydami sirenų, turbūt išsigandę, mama ragina nešvaistyti laiko – perrinkti bulvestėvas, įvertinęs padėtį, atsistoja: i...
iš pradžių išnyksta jo sagostada burnatada kepurė kurią jis laikorankose tada cigaretėtada visi nukramtyti pieštukaikuriuos tik gyvenimebuvo jis kramtęs tada medžiaginių tapetųlikučiaiiš paskutinio jo būstonaujamiesty tada gatvių pavadinimaiprakaituojantys delnailapkričio sūkuriaiauksaspalvės sėklos tada rašomasis stalastada pusiau prisimerkęžvejaiant vaikystės nuotraukų tilto tada tie keli nenuspalvintižodžiaikuriais jis nespėjo persimestsu myl...
Astras. Nasturta. Pentinijus. Manėme, Nusižeminę grabinėjame savo žemę, su įkarščiu Dėdamiesi į galvą vardus, elementas po elemento galinčius, Pasak filosofijos klasikų, perkeisti mus. Žvaigždūnė.Rykštenė. Vasara, rodės, žydėjo prieš valią Saulės, žinių teigimu, liepsnojusios šioj planetojKaitriau nei tada, kai mūsų mirę tėvai Šluostėsi nuo sprandų prakaitą. Kosmėja. Vaisgina.Tokie kaip aš ir mano broliai filmavome ką Pasodinę kaip įrodymą, kad būti mūsų...
Iš ciklo „Pelenai pusryčiams“ Jei praeities vaizdas vis grįžta, to kilnaus gyvulio, Kuriam nieks nesvetima, kas žmogiška? Visa, kas nauja, varo tik nuosilpį. Nuspėjama, iliustratyvu, pro degančių vokų prarėžas Sulenda be niekur nieko: tas prabangus DABAR, tas seilėtas ČIA. Tai, kas prasideda piano, tarsi ant pelės letenėlių ar it etiudai, Galop ima griaudėti iš visų dėžių. Prakaituoja, fortissimo klykia Susirinkus minia: „Panas negyvas! Panas negyvas...
Čia nėra, čia nėra Kristaus molekulių ir nebus. Bėgs našlaitis kaip per nuodėgulius į kapus. Ten nebus, ten nebus kam užkasti jo mamos. Veltui slankios katė Bubastė jų namuos. Žmonės šliaužios tamsiais koridoriais po žvake. Šildys kojas į karvės vidurius valake. Kristus skęsta guminėje valtyje netolies. Jo liemenę išplauna Baltija iš pilies. Kristaus kūną tepa aliejumi – ne, ne ten. Kūną...
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minint...
1) Gimiau Laisvajame mieste, prie Šiaurės Jūros. 2) Mano gimimo metais pinigai buvo susmulkinti į konfeti. Duonos kepalas kainavo milijoną markių. Žinoma, aš to neprisimenu. 3) Aplink mane sukosi tėvai ir seneliai. Pasaulis, kuriame gyvenau, buvo švelniakalbis ir be aštrianagių letenų. 4) Skanėstų gausybės ragas kvietė į namus drauge su varpais. Mane priimdavo plačiakrūtė mokytoja. 5) Knygų lentynos namie jungė žemę ir dangų. 6) Sekmadieniais miesto vai...
Kultūros paso ekspertų komisijai Mūsų viešoji įstaiga atvyktų į jūsų buveinę ir ją – namus, automobilius, medžius bei krūmus – apdengtų audeklu, ant kurio būtų nutapytos siaučiančios liepsnos, o žemę – gatves, šaligatvius, žolę – išpurkštume pilka akmens mase it lava. Ypač žolė atrodys įdomiai – smagiai spyruokliuos ja vaikštant. Jūs jausitės tarsi neronai, stebintys miesto gaisrą, ar kiek sutrikę Pompėjos gyvento...
Spausdiname niekur nepublikuotą Sigito Gedos eilėraštį, rastą jo asmeninėje bibliotekoje Dionizo Poškos raštų tome / / / Paukštis viršum jūros, bet visai ne toks, kaip dabar, skrenda, ištiesęs kojas, garnys, juodais sparnų pakraščiais, kaip iškaltas akmeny, pats – visas kaip gyvas piešinys iš akmens amžiaus, paukštis – pusiau žuvis pusiau aš – (mano herbas) 2...
Raganoms visos moterys užanty nešiojas raganų pelenų. klausiama vardo, sakyk ragana. arba Medūza. sakyk Filomela, šventoji Olga, motina. sakyk poliarinė dykuma, vulkaninis ežeras. sakyk pelenų krūva, raganų šulinys. būna naktų, kai degi kaip gatvės žibintas pro rūką, kaip žvakė merginų vienuolyno celėj. būna naktų, kai esi ugnis, skėrių būriu apninkanti javų lauką, o miestas tris savaites plauna tavo pelenus iš gatvių....