Mindaugas Peleckis (1975 09 12–2023 04 17) – poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas... Tarp daugelių kitų leidinių bend­radarbiavo ir su „Literatūra ir menu“ – rašė knygų apžvalgas. Išleido 5 poezijos knygas, kartu su Algimantu Lyva parašė 5 romanus ir dar daugybę įvairaus žanro kūrinių. Pačius tekstus teįvertins laikas.

M. Peleckis itin domėjosi religijos fenomenu, medžiagą savo paskutinei knygai – monografijai „Naujieji religiniai judėjimai Lietuvoje: tarp tradicijos ir kosminių religijų“ – rinko apie du dešimtmečius. M. Peleckis iškeliavo nespėjęs išleisti jau parengtų dviejų poezijos knygų – „Nuliūdę, nušvitę, nuėję“, „Žmogus už brūkšnio“ – bei studijos „Kalbų ekologija. Kalba ir žmogus XXI a.: poliglotai, nykstančios kalbos ir jų gaivintojai“. Spausdiname vienus paskutiniųjų M. Peleckio eilėraščių, poezijos knygą „Žmogus už brūkšnio“ (2023), kurią tesudaro 12 eilėraščių, parašytų 2023 m. vasario 23–kovo 11 d.

 

 

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

 

balsas / ne aidas

 

būk gyvas, ne miręs

kovok, nepasiduok

būk balsas, ne aidas

slėpk pyktį, ne išmintį

 

išmink takus paukščių skrydžių trajektorijose

be tarpinių stotelių vežančiuose traukiniuose

niekur nevedančiuose pokalbiuose

apie nesibaigiančias nerimo žiemas 

 

kokį žodį, – patį pirmą, – pamatai

ant sienos,

iš sapno pabudęs,

oneironaute?

 

2023 03 11

 

 

varlių vynas

 

visos varlės dabar – mano mokytojos

visos balos – namai

o keliai, kuriuos buvau tik sapnavęs

nusileido plasnodami nakties sparnais 

 

uždraustas man vynas 

ramunėlių arbata 

geltonos kojinės 

ir raudona kepurė

 

tenka eiti keturiom per pusnis 

ieškant padoresnės vietos prigulti po žvaigždėm

surasti šilumą ir gaivą 

 

pavasaris nelaukiamas ateis 

bešvenčiant dar vienas kalėdas

su antim besidalinant batono rieke

 

2023 03 10

 

 

gravitacinis lęšis

 

į kairę akį įdėtas gravitacinis lęšis

rodo, kaip gimsta blogis 

išsikraipius šviesai

keliaujančiai tiese per plokščią visatą 

 

į dešinę akį įgrūsta oculum mundi 

regi, kaip lėtai miršta blogis

išsikraipius tiesai

keliaujančiai šviesa per išgaubtą kosmosą 

 

astronomas valtele ryžtasi perplaukti

Paukščių Tako vandenyną

ir užkimšti juodąją skylę

daugiatomiu žodynu 

 

2023 03 09

 

 

kliedesys ir absurdas

 

kliedesys yra klinika, o absurdas – poliklinika

niūniuodami šią gelsvą melodiją

broliai Grimai viešumoje pagaliau pasirodė be grimo

 

kas tau yra absurdas, o kas kliedesys

paklausė manęs vyr. kliedėtojas

tamsaus rūsio budėtojas

 

trys harvardo diplomai neleido tylėti

turėjau aiškiai išeksplikuoti visą kontentą 

su alternatyviais naratyvo posūkiais į pakrančių arkas

 

bet pasirodė antys nebylės ir gulbės šauksmininkės 

balandžiai inesyve bei kovarniai datyve

ir teko susivynioti meškerę be kabliuko (ir žuvies)

 

2023 03 06

 

 

skorpionų paunksnėje

 

kai pučia aitrieji dykumų vėjai 

o skorpionai draugiškai bėgioja tarp kojų

kyla noras bėgti nebėgti pabėgti

 

įduboje pasislėpusiame mieste 

tebestovi šventykla blizgiais kupolais 

ir švento vandens purslais laimina atėjusius

 

beieškant prarastųjų karalių pilių 

nepamirškime sušokti tarpinėse stotyse po šokį

sukurtą iš sapnų mozaikų 

 

nesimelskime tam, ko neteksime likus keturioms minutėms

iki mūsų svajonių išsipildymo 

užsiūkime visas kišenes ir laisvai sumosuokime rankomis

 

2023 03 04

 

 

sugeneruoti sapnai

 

iš voratinklio sumegztas žodžių laikiklis

colis po colio saugo pusiausvyrą 

tarp naujos kartos žodynų, kuriuose nebėra reikšmių

o sinonimus keičia antonimai 

 

sijų susidūrimas negyvenamoje trobelėje

išduoda, kad parke priešistorinės asmenybės šoks baletą

„Gulbių ežero“ uniforma pasidabinęs horizontas

dedikuoja jį į griovį įvirtusiam tankui 

 

ąžuolo syvai sugeneruoja stiprią gilių kavą

voverės emigruoja į akvariumus, stabdydamos nevykusią evoliuciją

šeštasis masinis išnykimas priartėjo per sidabro sprindį

katakombos nebeįleidžia lankytojų 

 

2023 03 03

 

 

ne tik ėjimas

 

per dykumą tiesiai keleliu paskui kupranugarį

akmenų link einam mes

kelio galo nežinom ir žinoti nenorim

 

menas mirti daug paprastesnis 

už meną gyventi, kurti 

mylėti, tikėti

 

kas pasiklydęs vidury gyvenimo – palaimintas

kas tebeklaidžioja – pats yra palaiminimas

kas rado save – tepasitraukia į nuošalų urvą

 

ir nesuras dirbtinis protas tyloje gyvenančiojo

po mirties ar gyvo 

neperskaitys jis, kas tarp eilučių parašyta papiruse

 

2023 03 03

 

 

tikėtini atsitiktinumai

 

nebemoku tikėti likimu

nebenoriu sutikti fatalisto 

nebereikia horoskopų

ramiai išgeriu visus kavos tirščius 

 

tobulame pasaulyje 

nebėra atsitiktinumų

tik netikėti tikėtinumai ir tikėtini atsitiktinumai

bando apsimesti mano blankia lemtim

 

tyliai tamsoje laukiant varžybų rezultato

nė nežinant, kas už ką žaidžia

gera pasimelsti nekalbančiai, bet viską girdinčiai Ausiai

ir kalendoriaus lapelis pats nuskrenda kaip rudeninis voratinklis

 

2023 03 02

 

 

astragalai

 

likimas leido būti žmogumi 

ir keturiom įsliūkinti į budos urvą

kur atsistojus viską užgožia šviesa

ir vietoje minčių išvysti narvą

 

mes pagaminti iš skirtingų medžiagų

šešių, gal keturių, o gal septynių

ne molio, kraujo, debesies ar kerpės 

ir net ne dulkių iš žvaigždžių

 

mes – astragalai

kauliukai, tinkami žaidimams 

ir duonai kartais, gal net pienui

 

mus meta kartą

o liekam nulemti 

laimingai amžinybei

 

2023 03 01

 

 

žmogus be profesijos

 

rašė eiles

niekam nepataikavo

nemokėjo šluoti gatvių

remontuoti lėktuvų ir dviračių

piešti iškilių asmenybių portretų nė nesimokė

su AJ-TY visai nedraugavo

(kur jau ten išmanieji įrenginiai)

diplomus sudegino kartu su nuolaidų kortelėm

 

išvyko traukiniu

viešai neskelbiama kryptimi

 

kalbama, kad stotyje jį pasitiko

 

2023 03 01

 

 

tarptautinė paieška

 

sapnų interpole 

niekas nekelia ragelio – – 

visi išbudę 

 

budriųjų traukinyje 

mašinistas vienintelis sapnuoja

išsišakojančius kelius 

 

ant nematomų piliakalnių

tebevyksta išnaikintų tautų mūšiai

neįamžinti dokumentiniame kine 

 

ritmo mašina tampa gyvu protu

ir susiranda mėgstamą kilpą 

joje sukasi jos bejausmė daina

 

kur mes eisim, kai ateis laikas? 

ką sakys mums šis nematomas išmatavimas? 

ar lemtis parašys sakmę? 

 

2023 02 23

 

 

pirmas

 

pirmas pavasarinio oro gurkšnis po žiemos vienutės 

vėjas nuplėšia šaliką, kepurę, mintis

ir vien sapnus reginčius akinius

 

pirmas atidus žvilgsnis neprisimenant akių spalvos

pirmas žodis nesuprantant, kokia kalba

pirmas kavos gurkšnis, pats skaniausias

 

pirmas branduolinis sprogimas

ištaškantis abejones, sudėtas į sakmes

(autorius pasirašo: L. Ikimas)

 

viskas taip pirma, jog atrodo, kad dar negyvenai

bet kur buvai, niekas nepasakys

niekas neatvers ir žinios, kur būsi

 

2023 02 24