Laura Kromalcaitė. Timis, klounų karalius

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

Kaip Timis tapo klounų karalium

Timis dėvėtų drabužių parduotuvėj
nusiperka karūną ir aksominį paltą
Timis – klounų karalius

 

Pirmoji meilė / Liučina

Timis ją seka
josios kojos tokios gelsvos
ir švelnios
trinasi viena į kitą einant
moteris ima žaisti raktais rankoj
Timis suspaudžia savo raktą kišenėj
abu įeina į tą pačią laiptinę

 

Kaip bakalėjininkas užsitraukė Timio rūstybę

Timis su Liučina
pragyveno tris savaites
bet vieną naktį
Timis Liučinos
delne aptiko bakalėjininko
Anzo raktą

Anzo neturėjo
vienos rankos
tad prašydavo
Liučinos padėti atrakinti
jo duris

Timis išmetė
Liučiną pro langą
ir nusprendė su niekuo
nebesidalinti raktais

 

Timio rytas naujame pasaulyje

kartą Timis pranešė
motinai
nujaučiąs padarysiantis
kažką blogo

kitą rytą pasaulis
perskilo pusiau
Timis suvalgė savo pusryčius
motina pabučiavo jo skruostą
ir Timis gavo išrišimą

 

Paskutinis Timio palinkėjimas Liučinai

tai gero tau vėjo
mano kieme jau 9 m/s

 

Timis randa amžiną meilę Nr. 2 / Skrandžio sutrikimai

sykį Timis
bare sutiko
Aniką
„man patinka
kraujas ant tavo
sijono“
pasakė Timio lūpos
„man patinka
kraujas ant tavo
lūpos“
atsakė Anikos lūpos

Timis paklausė
ar Anika nenorėtų
amžinai mylėti Timio
suvelti patalus
ir išsigalvoti vaikų

Anika pasakė „taip“
Anika buvo prostitutė
Timis palaikė delne
jos krūtį
ir išėjo

vėmė
visą kelią namo

 

Pradžių pradžia

Timio tėvas
buvo žvejys
gaudė žuvis
ir moteris

Timis buvo
pats gražiausias ikras
ežere

 

Taxidermia

kurapkos buvo patys
geriausi paukščiai
iškamšoms
patiklūs ir kvaili
kaip ir Timio motina

Timis patupdė dvi
gyvas kurapkas
ant sustingusio
motinos pakaušio

kurapkos susuko ten
lizdą
Timio motina –
garbės ponia

 

„Kas be nuodėmės, meskite į mane akmenį“

Timis nešiodavosi
daug akmenų kišenėse
vaikio būta teisingo
klounai traukdavos
gūždavos karaliui užsimojus
Timis sviesdavo akmenį
ir klounai virsdavo
stiklo šukėmis

šitaip vykdydamas
teisingumą
Timis prisiminė motiną

nunarinęs galvą
pajuto akmenis
pamažu virstant
kurapkos plunksnomis

 

Timio susitikimas su klounais miesto aikštėje

žiūrėkit! sušuko Timis
iškėlęs pirštą
visi klounai pakėlė
akis į dangų

jis buvo tuščias

 

Timio nulinčiavimas

kartą Timis aludėj
pareiškė klounams
nebenorįs būti jų
karaliumi

paskui grojo
akordeonu pakol
išnešė

ir taip Timis
nugyveno pilnavertį
gyvenimą klounų
miestelyje

 

Epilogas

Timis man sakydavo
„visas gyvenimas yra šventinis koncertas
į kurį niekad negavau pakvietimo“

Timis gyveno paribyje
Timis buvo viešpats dievas
išrišdavęs nuodėmes ir darydavęs naujus
nusikaltimus
Timis buvo atsiprašymas ir atleidimas
baigtis ir pradžia
Timis įžiebdavo lempas ir jos tapdavo
žvaigždėmis
Timis mesdavo smėlio smiltelę ir ši
virsdavo aukso dulkėmis
Timis naikino visa, ką kūrė

paklaustas apie viso to prasmę
garsiai juokdavosi

Timis buvo vienintelis žmogus mieste
sukurtas iš kraujo ir mėsos
iš gėlos ir nuolankumo
žūdavęs tam, kad nubustų
kad grįžtų ir nuramintų verkiančius
nulinčiuotų vagis ir bedievius
pasmerktų save myriop
apverstų pasaulį
atšauktų laiką

Timis buvo vienintelis žmogus mieste
sukurtas iš kraujo ir mėsos
Timis juokiasi žiūrėdamas į liepsnojantį
miestą
su dieviškos šviesos fakelu rankoje

Draugai