Atidesnis šių rašinių skaitytojas, matyt, jau pastebėjo, kad poetas buvo neabejingas dailiajai lyčiai ir dėl to kartais turėdavo nemalonumų, tokių kaip nuridenimas nuo laiptų, kai mokė vieną poniutę ars poetica, ar gavo mazgote per veidą, kai pasiūlė „Lyros“ šeimininkei poniai Malgožatai nueiti su juo į sandėliuką. Tam tikrą kiekį svaigalų suvartojęs poetas imdavo nesuprasti į jį spindinčiomis akimis žvelgiančių damų, pamiršdavo, kas esąs visų pi...
Oliver Laxe’o filmas „Mimozos“ ir Beno Riverso „Dangus dreba, žemė bijo, o dvi akys – ne seserys“ priminė, kaip prieš trejus metus velykiniu laikotarpiu lankiausi Maroke. Be abejo, į musulmonų kraštą patraukiau ne švęsti pagrindinės krikščionių šventės, o tiesiog keliauti. Vis dėlto kažkurią akimirką pajutau, kad norėčiau surasti bažnyčią ir joje simboliškai paminėti Prisikėlimo šventę. Deja, rasti bažnyčios man...
„Mėgaukis akimirkomis, atiduok savo skausmą“* – šio „Kino pavasario“ šūkis. Atiduoti kam? Kino filmams, žinoma. Todėl, jei turėdavau laisvą pusdienį, kine pranykdavau tarsi Alisa triušio oloje. Taip, „Kino pavasaris“ – neabejotinai komercinis renginys, tačiau kokybė taip pat neabejotinai aukštesnė (nei, tarkim, Knygų mugės). Net per piką, net „Vingyje“ visuomet pavyks rasti jaukią vietelę pasvajoti, žmonės ra...
Čia pat Prancūzijos prezidento rinkimai, viešoji erdvė jau ilgiau nei metus buria apie kraštutinės dešiniosios nacionalistės Marine Le Pen galimybes, tačiau Europos Sąjungoje ir be jos skersvėjuota. Viena paskutinių naujienų – nenumaldomasis Vengrijos „šefas“ Viktoras Orbanas ne tik bando išprašyti iš Budapešto Vidurio Europos universitetą (reikia suprasti, pasekmė „intymios“ konfrontacijos su šio fund...
Hermanas Kochas – žymus Nyderlandų rašytojas, aktorius, televizijos laidų vedėjas. Labiausiai pasaulyje išgarsėjo 2009 m. išleistu romanu „Vakarienė“ („Baltos lankos“, 2015), pagal kurį statyti spektakliai ir sukurtas filmas. Pyktis, kaltė, gėda – šitie jausmai atliko svarbų vaidmenį per rinkimus Nyderlanduose. Ar Geerto Wilderso rinkėjai (G. Wildersas – populistinės dešiniųjų partijos lyderis, prieš rinkimus ža...
Tradiciškai mes bijojome šypsotis. Tradiciškai šypsena reiškė mašinizaciją, masę, sistemą ir pasyvumą. Šypsenos priklausė bankininkams, padavėjams, mokytojams ir kitiems, kurie nešioja kostiumus. Šypsena priminė lobotomiją. Buvo savaime suprantama, jog šypsosi tik numirėliai. Mes norėjome būti gyvi, todėl skaitėme Byroną, klausėmės emo muzikos ir žiūrėdavome pro autobuso langus niekada, ginkdiev niekada, nesišypsodami. Nenorėjome būti profesionalais, nenorėjome laikytis etiketo, nenorėjome būt...
Kas yra (ir kas nėra) praeitis? Dauguma istorikų yra įsitikinę, kad laikas yra tai, ką mums siūlo kalendoriai ir laikrodžiai: 1) laikas yra homogeniškas (t. y. kiekviena sekundė, minutė ar diena yra identiškos); 2) laikas yra diskretiškas (t. y. kiekviena akimirka laike gali būti nužymėta kaip taškas tiesėje); 3) laikas yra linijinis; 4) laikas turi kryptį (t. y. laikas be jokių trikdžių teka iš ateities į dabartį ir praeitį); 5) laikas yra absoliutus (t. y. laikas nepriklauso nuo erdvė...
Ketvirtadienį aštuntą ryto Berlyne įlipu į pilnutėlį Sonderzug – knygų mylėtojai į Leipcigo mugę vežami specialiu reisu. Įsivaizduokit traukinį, pilną rašytojų, leidėjų, iliustratorių ir kitų, kuriems knyga yra ne šiaip knyga, bet darbo priemonė, įrankis ar objektas. Iki Lietuvos stendo atidarymo mugėje lieka trys valandos. Traukinys senoviškas, pirmos klasės kupė sėdynės, kaip teatro kėdės, išmuštos raudonu aksomu. Pajuntu, kad spektaklis prasi...
2016 m. antrą eilėraščių knygą „Andalūzijos šuo“ išleidęs poetas Ernestas Noreika, žinomas ir reperio Beetos pseudonimu, atsako į Eglės Mikulskaitės klausimus: ar dera poezija ir repas, kuo ypatingas noreikiškasis siurrealizmas Ernestai, esi neįprasta kultūrinio lauko persona – reperis ir gana šviežias poetas. Kaip pavyksta savyje suderinti šiuos skirtingus polius? Tiesiog gyvenu su šiais „dalykais“. Leidžiu jiems...
Iš straipsnių ciklo „Priklausomybės ir nepriklausomybė“ gyd. Alvydas Repečka Vakarų Europoje problemų dėl alkoholio vartojimo gausu, bet šalyse, kurios kelis šimtmečius buvo okupuotos carinės Rusijos ir pusę amžiaus sovietinės imperijos, tokių problemų dešimteriopai daugiau. Kodėl toks milžiniškas skirtumas, nors suvartojamo alkoholio kiekis iš esmės nesiskiria? Kodėl kuo ilgesnis buvo okupacijos laikas, tuo alkoholio proble...