Gegužės 1 d.

Vertimą baigiau. Sunkiai šį sykį ėjosi.

 

Gegužės 2 d.

[Vilniaus] universiteto [metinių] minėjimas. Žmonių buvo daugybė – gal 300. Beveik visi pagyvenę lietuviai, bet ir pora amerikiečių studentų, mūsų slavistai (Birnbaumas, Stone), keli lenkai, atėję Milašiaus pasižiūrėti. Nuobodžiai ir netaktiškai kalbėjo Gimbutienė, puikiai – Milašius. Kalbėjau ir aš, angliškai, mikčiodamas. Likau savim nepatenkintas.

 

Gegužės 3 d.

Verčiu „Akiračiams“ Cheifeco¹ knygos ištraukas.

 

Gegužės 4 d.

Leidimas iš „New Directions“ spausdinti Ezrą Poundą už 10 dolerių.

 

Gegužės 5 d.

Prasta nuotaika, nuovargis. Čalidzė² atsiuntė „[LKB] Kronikas“ su mano įžanga ir labai gerą (nors ir labai nejaukią] Podrabineko³ knygą.

 

Gegužės 6 d.

Bunino „Окаянные дни“⁴. Strateginės nevilties pavyzdėlis.

 

Gegužės 7 d.

Jurašas stato „Endgame“ kažkokiame Providence teatre.

 

Gegužės 8 d.

Atvykęs Janovas⁵ skaitė savo „Atsakymą Solženicynui“: sensacingai ašt­rų (nors jo spausdinti, turbūt, nesiryš). Liūdnas to Janovo likimas. Vienintelis jo pėdsakas istorijoje turbūt toks ir bus –­ kad Solženicynas jį išplūdo.

Šiaip jau aš už Janovą, jau vien dėl to, kad neturi būti jokių šventųjų karvių. Mekleris: „Янов – не светильник ума, но он хорош тем, что никогда не боялся быть один против всех.“⁶

 

Gegužės 9 d.

Telefonu šnekėjau su Ginzburgu. Linksmas, visai nepasikeitęs balsas. Bet pirmi žodžiai: „Теперь Гаяускаса надо вытаскивать.“⁷ Savaitgalį pasimatysime.
Labai geras Gasparovo straipsnis „Slavica Hierosolymitana“; Fleišmano ir Segalo⁸, priešingai, beveik parodijiniai.

 

Gegužės 10 d.

Rimtos naujienos iš Lietuvos. Helsinkio grupė paskelbė naują dokumentą apie Ragaišį (prisidėjo ir kunigų komitetas). Be to, vis dėlto išėjo „Kultūros archyvas“, kurį gaminome anuomet su Viktoru [Petkumi].

Šaunūs žmonės, Dievulėli mano! Štai kur nėra strateginės nevilties.

 

Gegužės 11 d.

Skrendu pas Aliką [Ginzburgą] į Wa­shingtoną.

 

Gegužės 12 d.

Su Aliku Ginzburgu susitikome pas Diną Kaminskają⁹. Jis žilstelėjęs ir gerokai praplikęs (plaukai dar trumpi). Šnekėjomės keliese visą vakarą, labai netvarkingai; Liuda Aleksejeva kažko pykosi su visais, trankė kumščiu stalą. Įsiminė istorija, kaip leitenantas Savuškinas grasino Ginzburgui mirties bausme. „Я ему говорю: мне сорок лет, из них последние двадцать я с вами воюю. Если получу вышак, буду считать, что моя жизнь имела смысл. Сразу вместо Савушкина прислали кого-то другого.“¹⁰

Šiaip Alikas [Ginzburgas] laikosi labai gerai, nenervingai.

 

Gegužės 13 d.

Iš ryto – „Amerikos balse“; be to, su Gitana [Sadovnikova] (kuri atvažiavo iš New Yorko) buvome naujajame meno galerijos pastate, žiūrėjome Berensono parodą ir kubistus. Vakare su Gurecku paėmę Aliką [Ginzburgą] iš pravoslavų šventiko namų, kur jis yra apsistojęs, nuvežėme į „lietuvišką spaudos konferenciją“. Pakeliui lankėmės atstovybėje pas Bačkienę (Bačkis išvykęs). Kažkas panašaus į diplomatinį priėmimą. Gėrėme vermutą – už tai, kad kitą sykį atstovybėje sėdėtume su Baliu [Gajausku] ir Viktoru [Petkumi].

Jei prieš trejus metus Maskvoje mudviem būtų pasakę, kad čia būsime. Nė broliai Strugackiai¹¹ to neišgalvotų.

Spaudos konferencijoje Aliką [Ginzburgą] (...) užsipuolė Almenas. Kad kiek, būtų jį apkaltinęs visomis Rusijos niekšybėmis. Bet išsiskyrėme taikingai.

Beje, Alikas [Ginzburgas] pasakojo, kad jo byloje dėl Siniavskio buvo tardomas Erenburgas; kadangi KGB deputato tardyti nesiryžo, tą darbą atlikęs Paleckis.

O Liuda [Aleksejeva] šiandien ilgai dėstė Solženicyno planus. „Особенно жене хочется быть царицей всея Руси.“¹² Alikas [Ginzburgas] ta tema daug nekalba, nes „priklauso ajatolos [Solženicyno] štabui“.

 

Gegužės 14 d.

Lėktuve į Los Angeles perskaičiau Limonovo¹³ romaną. Rusų literatūroje jis neabejotinai rekordinis (Vakaruose yra Genet). Šiaip reikia pripažinti, skaitosi įdomiai. Na, ir puikus sociologinis dokumentas: šit, kokie tipai daro revoliucijas.

 

Gegužės 15 d.

Bandau gaminti brošiūrą PEN kong­resui.

 

Gegužės 16 d.

Tas pat.

 

Gegužės 17 d.

Iš brošiūros išeina mažutė lietuvių literatūros enciklopedija, kurioje bandau išreikšti ir savo asmeninių (net svarbių man) nuomonių.

 

Gegužės 18 d.

Kopelevo¹⁴ „И сотворил себе куми­ра“¹⁵: gana marazmatiški plepalai. Viena įdomesnė mintis visoje knygoje (kad Stalinas išsigando potencialaus kolūkių savarankiškumo).

 

Gegužės 19 d.

Filmas „Dеer Hunter“¹⁶; neabejotina lenkų mokyklos įtaka.

 

Gegužės 20 d.

Per Čechovo leidyklą atėjo Terlecko straipsnis žydų-lietuvių klausimu. (...)

 

Gegužės 21 d.

Baigiu PEN brošiūrą.

 

Gegužės 22 d.

Laiškutis iš Marytės. „Tėtuši, galima tavo žemėlapį atsargiai pasižiūrėti?“

 

Gegužės 23 d.

Nuobodus darbas su studente Kristina Niles, kuri kažką rašo apie lietuviškųjų kanklių istoriją. Bet [lietuvių] kalbą ji pramoko.

Savijauta šiaip sau.

 

Gegužės 24 d.

Diena poilsio. Skaitau Dostojevskį ir Wato „Mój wiek“¹⁷.

 

Gegužės 25 d.

UCLA buvo Amalrikas¹⁸, kurio nemačiau. Mačiusieji visi pritrenkti: 1) beveik nemokąs angliškai, 2) šnekąs niekus, 3) pasižymįs retu chamizmu. E[milis]. D[raiceris].: „Žmogutis serga menkos vertės kompleksu ir dėl to agresyvus it komunaliniame bute.“ Gražiausia detalė: supažindintas su nėščia moterimi Amalrikas pasakė: „А я вот принимал роды у коровы.“¹⁹ Ypač efektinga todėl, kad toji moteris (L. H.) tikrai „karviško“ tipo.

 

Gegužės 26 d.

Telefonu – su Brodskiu. Jis bando prastumti „Kontinente“ mano straipsniuką apie Milašių.

„Максимов aбсолютно прав: боль­шевиков надо сначала увязать и только после этого можно разговаривать. Он хорошо ответил, когда я спросил его, отчего развелось столько журналов – „Эхо“, „Третья волна“ и так далее: от стpаха.“²⁰

„Стихи у Лимонова, по-моему, за­мечательные, хотя тоже не без гнусности. А вообще он – Смердяков, дорвавшийся до пера. Комплекс Ге­рострата, и как ни странно, что-то общее с Солженицыным.“²¹

 

Gegužės 27 d.

Atrodo, turime lietuvišką kardinolą – Steponavičių. Anuomet lankiau jį Žagarėje, kur mudu su Aleksejeva nuvežė Viktoras [Petkus]. Asketo ir bažnyčios kunigaikščio tipas, anaiptol ne liaudies ganytojo (kaip Sladkevičius).

Be to, žada paleisti 12 kalinių. Gal tai ir blefas.

 

Gegužės 28 d.

Vakarienė su Romu Giedra, buvusiu politkaliniu ir naujausiu atvykėliu iš Lietuvos. Amerikoje jis tik mėnuo, bet jau nelaimingas.
Anot jo, ne tik saugumas, bet ir pogrindis Lietuvoje buvo nustebintas mano elgesio: galvojo, kad užsienyje tylėsiu ir greičiausiai grįšiu. Mažai gi jie mane pažįsta. Bet apskritai pogrindis esąs patenkintas.

(...)

 

Gegužės 29 d.

(...)

 

Gegužės 30 d.

Pašnekesys su Brodskiu dėl Čertkovo, kuris ieško darbo Amerikoje. Bandysime ką nors sugalvoti, nors tai sunku.

 

Gegužės 31 d.

Rūpesčiai: reikia gauti naują „travel document“²². Kasmet apie šį laiką jie mane vargina.

 

Bus daugiau

 

¹ Michailas Cheifecas (g. 1934) – rusų disidentas.

² Valerijus Čalidzė (g. 1938) – rusų disidentas.

³ Aleksandras Podrabinekas (g. 1953) – rusų disidentas, „baudžiamosios psichiatrijos“ tyrinėtojas.

⁴ Rus. „Prakeiktos dienos“.

⁵ Aleksandras Janovas (g. 1930) – rusų istorikas emigrantas.

⁶ Rus. Janovas – ne proto šviesulys, bet jis geras tuo, kad niekad nebijojo būti vienas prieš visus.

⁷ Rus. Dabar Gajauską reikia ištraukti.

⁸ Borisas Gasparovas (g. 1940), Lazaris Fleišmanas (g. 1944), Dmitrijus Segalas (g. 1938) – rusų slavistai emigrantai.

⁹ Dina Kaminskaja (1919–2006) – rusų juristė disidentė.

¹⁰ Rus. Aš jam sakau: man keturiasdešimt metų, iš jų pastaruosius dvidešimt aš su jumis kariauju. Jei gausiu mirties bausmę, laikysiu, jog mano gyvenimas turėjo prasmę. Tuoj pat vietoj Savuškino atsiuntė kažką kitą.

¹¹ Arkadijus (1925–1991) ir Borisas (1933–2012) Strugackiai – rusų rašytojai fantastai.

¹² Rus. Ypač žmona nori būti visos Rusijos carienė.

¹³ Eduardas Limonovas (g. 1943) – rusų rašytojas ir politikas, skandalingų romanų autorius.

¹⁴ Levas Kopelevas (1912–1997) – rusų literatas disidentas.

¹⁵ Rus. „Ir sutvėriau sau stabą“.

¹⁶ Angl. „Elnių medžiotojas“.

¹⁷ Lenk. „Mano amžius“.

¹⁸ Andrejus Amalrikas (1938–1980) – rusų disidentas.

¹⁹ Rus. O štai aš buvau karvės akušeris.

²⁰ Rus. Maksimovas visiškai teisus: bolševikus reikia iš pradžių surišti ir tik tada galima kalbėtis. Jis gerai atsakė, kai aš jį paklausiau, kodėl priviso tiek [emigrantų] žurnalų – „Aidas“, „Trečioji banga“ ir taip toliau: iš baimės.

²¹ Rus. Limonovo eilės, man rodos, puikios, nors irgi ne be šlykštumo. O iš viso jis – Smerdiakovas, pasičiupęs plunksną. Herostrato kompleksas ir, kad ir keista, šis tas bendra su Solženicynu.

²² Angl. Kelionės dokumentą.