Liepos 1 d. Fellini „Satyricon“: makabriško, bet drauge gana komiško karnavalo dvasia. Iš kokių penkių tūkstančių žmonių, pasirodančių filme, tik du ar trys normalūs (...), likusieji – monstrai tikriausia to žodžio prasme. Monstrų paradas, it Malapartės „Kaput“ paskutiniajame skyriuje. Daug pasikartojančių asmeniškų Felinni motyvų (pvz., seksualinė „iniciacija“ su patologiška storule). Bene stipriausią įspūdį palieka (irgi buvęs kažkuriame kitame filme) hermafroditas: visa sekvencija, jį lieč...
Birželio 1 d. Rengiu paskaitą ir vartau Medvedevo knygą apie Lysenką. Prisimenu, kaip mokykloje kalėme „darvinizmą“ – tą patį Lysenką, Lepešinskają, Viljamsą... Dievuli mano! Viskas man mokykloje buvo įdomu, išskyrus du dalykus – tą „darvinizmą“ ir TSRS istoriją; normalus reagavimas, žinoma. Birželio 2 d. Maskvos helsinkiečiai vėl kalba. Viešpatie, padėk Toliai Ščaranskiui! Dar taip neseniai su juo žingsniavau Lenino prospektu (...), nešiau jam dokumentą iš Liudos Aleksejevos....
Dienoraštį rašau nuo 1958 metų, praktiškai kasdien, nors su tam tikromis, kartais didokomis spragomis. Jo tekstas saugomas Beinecke bibliotekoje (Jeilio universiteto bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje). Per ilgą laiką dienoraštis turbūt virto šiokiu tokiu epochos dokumentu – o epocha buvo įdomi ir įvairi. Esu skelbęs jo ištraukų („Kultūros barai“, 1997, Nr. 11–12, 1998, Nr. 1; „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“, 2013; Czesław Miłosz, Tomas Venclova, „Grįžimai Lietuvon“,...
„Numirti man tikrai nesinorės!“ Kapinės, kad ir kokios senos būtų, visada priklauso DABAR gyvenantiems žmonėms. Mirties jose nėra. Ar būtum Krokuvoje, Varšuvoje, Paryžiuje, Sankt Peterburge, ar Maskvoje – visur perskaitysi šalies istoriją tame nedideliame žemės lopinėlyje, kur patys garsiausi ar mažiau garsūs sugulė vienas šalia kito tarytum norėdami padėti mums prisiminti jų vardus, pavardes ir veidus. Būtent tas nedidelis kauburėlis liudija nuolat kintantį ir atsinaujinantį ryšį tarp praeitie...
Eduardo Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašas“ Eduardo Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“, saugomą Rusijos mokslų akademijos archyvo Sankt Peterburgo filiale, Prano Vaičaičio biografai žino, tačiau jis nėra ištirtas. Detaliau neanalizuotas ir E. Volterio palikimas, liudijantis jo glaudų įvairių sričių bendravimą su lietuvių kultūros ir politikos veikėjais iki 1918 m. Juoba kad jis 1904–1917 m. ėjo ir lietuviškų knygų cenzoriaus pareigas, palaiminęs anuomet taip reikalingų scenos veikalų ir...
Siuita g-moll Idėja dėl pavadinimo Feisai pobūvio broliams. (Pagal Pivošą). Kažin, ar išeitų tokia knygelė? Veikiau ne. Po vieną jie šoka geriau. Kupeta bus tiktai kupeta. Sąnašos vartomos kaipo sąšlavos. O reiktų matyti feismosą. Pavargusio vėjo vargai Vėjas nešė lapus kol apsinešė pats kaip žmogus nelaimingas. Beje. Vėjas buvo aistringas deja apsinešęs nusėdo į bėdą. Vis dėlto bent į ką. Todėl tarstelkim je. Sapnas Senoji sodyba. Sodas...
Legendinis pastatas Neva tą popietę mane pasitiko nedraugiškai. Ant tilto pakilo didelis vėjas, sulaužė lietsargį ir įmetė į upę, nuplėšė apsiaustą nuo lietaus ir sviedė bangoms, na, o paskui, lyg dar to būtų negana, atvarė debesį, ir šis gerai mane palaistė. Skubu į Sankt Peterburgo universitetą Vasilijaus saloje. O čia piktas budėtojas neįleidžia, nėra leidimo, muziejus uždarytas, žurnalisto pažymėjimas jį dar labiau įsiutina, nežino jis tokios sąjungos ir apskritai tokios Lietuvos. Nesiginči...
Pirmoji nesėkmė Kelionei į Krokuvą šių metų balandį pasirengiau labai gerai. Savas miestas – teko ne kartą čia pabuvoti ir net ilgėliau pagyventi. Savaitės pakaks ir Vytautui, ir archyvams, ir dėl įvairių priežasčių neaplankytam Tado Kosciuškos kalnui, juolab kad gyvensiu architektų rajone – Zwierzyniece (Žvėryne), o ten per mišką jis visai netoli. Pirmiausia gerai nufotografuosiu Žalgirio paminklą Jano Mateikos aikštėje, kur ant žirgo puikuojasi karalius Jogaila, o priekyje stovi ant kalavijo...
Vartant dienoraštį, 1996 metų liepa Po tvankios dienos kieme sėdime trise. Nora vėl įpila arbatos, o Krzysiaus (Krzysztofas Droba, lenkų muzikologas, liepos 25 d. švęsiantis 70-metį, – E. G.) improvizuojama šneka artėja prie kažko, kas šį vakarą taps svarbiausiu personažu arba pasakojimo primadona. Ir štai ji – Wanda Bacewicz. Taip, ketvirtoji toje šeimoje. „Nepanorėjusi likti brolių ir sesers šešėlyje?“ – įsiterpiu lyg tarp kitko nejučia suteikdamas atspirties tašką tolesniam pasakojimu...
Liepos 27 d. minėsime Jerzio Giedroyco (Jurgio Giedraičio) 110-ąsias gimimo metines. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) dar šią vasarą išleis solidžią Magdalenos Grochowskos knygą „Jerzy Giedroycas“. Tai išsami šio iškilaus Lietuvos kunigaikščių Giedraičių palikuonio biografija, jo Paryžiuje pusę amžiaus leisto įtakingo kultūros bei politikos mėnraščio „Kultura“ ir jo įsteigto bei vadovauto Literatūros instituto istorija. Spausdiname knygos fragmentą. Kai kuriose nuotrauko...