Vizualieji menai


 Paroda „Tai, ko nebebus“ (Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, veiks iki gegužės 30 d.) – tai fotografijų ciklas, pristatantis penkerius metus fiksuotą nykstantį Lietuvos kaimą. Ieškodamas įsimintinų ir iškalbingų kadrų šalies keliais ir vieškeliais Tadas Kazakevičius nuvažiavo daugiau nei 7000 kilometrų. „Riedėdamas lėtaeigiu mopedu, fotografuodamas vidutinio formato juostiniu fotoaparatu, į Lietuvos kaimą T. Kaza...


Stanislovas Žvirgždas. „Pasižvalgymas nuo trylikos Neries tiltų, 2“, 2005–2006   „Pasižvalgymas nuo trylikos Neries tiltų“ Verčiau iš lenkų kalbos Jano Bułhako knygeles „Fotografo kelionės žodžiu ir vaizdu“. Knygelėje „Vilniaus peizažas“ jis rašė, kad Vilnius, tiesą sakant, nėra miestas, jis tik stengiasi toks būti, nors visada lieka didelis kaimas. Tada ir kilo idėja sukurti fotografijų ciklą „Pasižvalgymas nuo...


  Aleksandros Kašubos vardas, ko gero, žinomas tik šiek tiek labiau pasikausčiusiam kūrėjui ar menotyrininkui. Ji ar jos kūryba nedalyvauja dizaino ar kitos kūrybos diskusijose. Apmaudu. Nes retas iš minėtų pasikausčiusiųjų rato sudvejotų A. Kašubos kūrybiniu aktualumu, autentiškumu, sprendimų įtakingumu. Prie pastarojo žodžio norisi stabtelėti ir pripažinti, kad taip, įtaka yra vienas geidžiamiausių kūrėjų savirealizacijos faktorių. Nesileisdamas į poten...


Pirmoji vėjo jėgainė pastatyta 1888 m. pabaigoje JAV, 1890 m. Danijoje pradėjo veikti pirmoji vėjo elektrinė. Iš vėjo gaunama energija galėjo aprūpinti nemažai namų ūkių, tačiau atsinaujinančios energijos sritį užgožė nuo gamtos tiesiogiai nepriklausantys elektros infrastruktūros sprendimai bei panašiu metu ėmusi sparčiai vystytis naftos pramonė. 1970 m. Amerikoje kilo didžiulė aplinkosaugos aktyvizmo banga, minėta pirmoji Žemės diena – tuo metu nominali naftos barelio kaina...


Rokas Morkūnas. Paribio žmonės

2021-04-22 23:59:19

 Šis dar neužbaigtas fotografijų ciklas – apie Naująją Vilnią ir jos gyventojus. Tai vienas blogiausią reputaciją turinčių Vilniaus rajonų. Daugeliui Naujoji Vilnia asocijuojasi su gyvenimo paribiu, dugnu, degradacija ar skurdu. Į tokius miesto kvartalus paprastai žiūrima iš aukšto, su neslepiamu pasidygėjimu, o kartais ir baime. Ilgainiui tokios teritorijos ir jose gyvenantys žmonės atsiduria „normalios“ visuomenės tolimiausiame regėjimo lauko pakra&s...


 Kadaise pagalvojau, kad lengva man kalbėti apie meną ir vaikus, kai esu tai studijavusi ir nuolatos tuo domiuosi. O kaip elgtis tėvams, kurie nėra susiję su menu? Kaip eiti į muziejus bei galerijas negebant paaiškinti meno kūrinių, reiškinių? Meno edukacija – būtinas malonumas tiek tėvams, tiek vaikams, bet šįkart apie vaikus. Liūdna, tačiau dar prieš rašant šį straipsnį jau žinojau, kad aptariamų knygų daug nebus. Meno knygų lentyna Lie...


  Niekas negimė suvokdamas ar pamilęs meną iš pirmo žvilgsnio. Vaikui, stovinčiam priešais meno kūrinį, kartais reikia kutulio (angl. tickle), kuris leistų pajusti susižavėjimą matomu vaizdu. Tas emocinis ir intelektualinis kutenimas turėtų ateiti iš artimos aplinkos – tėvų, senelių, draugų, mokytojų ar auklėtojų. Prireikė 10 metų profesionalaus darbo su muziejais bei galerijomis (ir tapti mama), kad suprasčiau: toli gražu ne visi Lietuvos kultūros objektai turi...


„NSO, 3“ Leningrade (dabar Sankt Peterburge) 1983 m. svečiavomės pas Alinos draugę. Aš tuo metu žavėjausi fotomontažais ir buvau sumanęs padaryti keturių fotografijų ciklą NSO apie neatpažintus skraidančius objektus. Važiuodamas metro pastebėjau vienoje stotyje man tinkantį interjerą, bet tąkart nebuvau pasiėmęs reikiamo fotoaparato. Kitą dieną atvažiavome į tą stotį, palaukiau, kol keleiviai išsiskirstys, ir panoraminiu fotoaparatu „Horizont“ nuspaudžiau k...


 „Vizijos 2“, 1991 Fotografo darbe neapsieinama be linksmų situacijų. Maždaug 1985 m. kilo idėja padaryti montažinių fotografijų seriją „Vizijos“. Pradėjau fotografuoti būsimo montažo detales. Pradinė „Vizijų“ idėja – per šešių šio ciklo fotografijų su Katedros šventaisiais apačią tarsi Adomo ir Ievos paliktas ženklas turėjo eiti vyro ir moters pėdos. Su žmona Alina stojomės į juodą tušą, o tada, šiek tiek...


 Nors 2020 m. gerokai išbalansavo visas svarstykles, vis dėlto buvo ir geroji sėdėjimo namuose pusė. Štai leidyklos, regis, pradėjo leisti tai, kas iš ties įdomu, redaktoriai ėmė skaityti taisytinus tekstus, o literatūros kritikai ir pirkėjai nuoširdžiai skaitė adekvačiai suteikdami laiko kiekvienam žodžiui. Ko gero, liūdniausia leidybos dalis Lietuvoje – meno knygų sekcija. Ji tikrai labiau apleista nei filosofija ar psichologija (o stovi paprastai &scaron...


Draugai