„Vartų“ galerija yra vienintelė galerija Lietuvoje, aktyviai dalyvaujanti tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse. Prieš keletą metų aktyviai į pasaulinę meno rinką siekė įsiterpti ir trumpai Vilniuje veikusi galerija „Tulips&Roses“, tačiau, jai išsikėlus į Briuselį, „Vartai“ vėl liko vieninteliai, keliaujantys į muges iš Vilniaus. Kam galerijai to reikia, klausiu galerijos direktorę Vitaliją Jasaitę, kuri kartu su tarptautinius ryšius plėtojančia bendraturte Laura Rutkute kuria „Vartų“ strat...
2012-ieji Lietuvoje – Muziejų metai. Tai juos sutelkė prasmingiems darbams ir paskatino tapti atviresniems visuomenei. Vienas iš tokių didelio muziejų susiklausymo ir naujo požiūrio į savo misiją pareikalavusių darbų yra šiais metais gruodžio pabaigoje finišo tiesiąją pasieksiantis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojamas projektas „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“ (projekto kodas VP.2-3.1-IVPK-0...
Lapkričio 15-oji Kaune nebuvo tiesiog paprastas ketvirtadienis. Į Arūno Vaitkūno (1956–2005) piešinių bei fotografijos parodas, atsitraukusi nuo darbų, pavakare rinkosi publika. Nemaža žiūrovų grupė būriavosi A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje. Kiek vėliau menininko kūrybos gerbėjai rinkosi galerijoje „Meno parkas“. Tiesiog ore tvyrojo pagarba talentingo tapytojo palikimui ir naujų jo darbų ekspozicijų laukimas... Juolab – tą vakarą pristatytas ir naujas dailininko kūrybai skirtas...
Protagonistas 1. Protagoniste 2, tu pasakojai, kaip sapnavai, jog esi miestas. Tavo kūne gyvena žmonės, stovi namai, važinėja mašinos. Ir kad kažkuriuo metu viena ranka – miesto dalis – nutirpo, apmirė. Aš irgi prisimenu panašų sapną. Jame nusiėmiau savo galvą, ramiai žiūrėjau į negyvas, bet šiltas vis dar savo akis. Mano – ne mano veido oda priminė ant šilto pieno užsitraukusią plėvelę. Paskui pabučiavau sau į lūpas tomis pačiomis lūpomis (!), kurios liko nuimtoje galvoje. Tik sapne pavyksta t...
„Vartų“ galerija ruošiasi ateinančius metus sutikti pasikeitusi, tad ketvirtadienio peržiūrų maratonas gruodį trumpam nutrūks, bet sausio pradžioje jis vėl tęsis. Per tą laiką skaitytojams norėtume priminti kelis menininkus, pristatytus pirmosiose ketvirtadienio peržiūrose, vykusiose daugiau nei prieš metus, kai dar neturėjome puikios galimybės patekti į „Literatūros ir meno“ eterį.2011 m. lapkričio 17 dieną pirmojoje „Vartų“ galerijos peržiūroje buvo pristatyta jauna grafikė Elena Grudzinskaitė...
Iki gruodžio 5 d. Kauno galerijoje „Aukso pjūvis“ veikia Romualdo Čarnos (g. 1939) ir Algirdo Pakeliūno (1938–2003) grafikos kūrinių paroda. Šis grafikų duetas atsirado neatsitiktinai: iš R. Čarnos pasakojimų aiškėja, kad bendraamžiai menininkai, gimę tarpukariu Nepriklausomoje Lietuvoje, buvo ir bendraminčiai. Iš Šiaurės Lietuvos kilę dailininkai beveik kasmet kartu eksponuodavo darbus XX a. 7–9 deš. Kauno grafikų parodose, taip pat dažnai susitikdavo respublikinėse parodose, o kartkartėmis jų...
Kai išgirstu žodžius „kompiuterinė grafika“, prieš akis pasirodo vieno pirmųjų trimačių kompiuterinių žaidimų „Quake“ vaizdas, vaikystėje neleisdavęs užmigti naktimis. Tamsūs, neaiškios paskirties šiurpinantys interjerai ir klaikios būtybės, kurios jau vien savo išvaizda prašosi nušaunamos. Dabar jas prisiminus, visiškai nebeaišku, kodėl tokia specifinė virtuali realybė turėjo masinį poveikį visai mano kartai. Susitikimas su jauna grafike Jūra Bardauskaite (g. 1989) man priminė kitą kompiuterinė...
Šiemet Modernaus meno centras išleido albumą „Kostas Dereškevičius. Tapyba". Knygos autorė – profesorė Raminta Jurėnaitė, dailininkas – Jokūbas Jacovskis. Knyga pristatyta jau dukart: rugsėjį pirmajame Vilniaus knygų festivalyje ir visai neseniai, lapkričio 8 d. Vilniaus dailės akademijos bibliotekos meno skaitykloje. Pastarasis pristatymas buvo kiek labiau kamerinis. Susirinko visi „savi" – VDA studentai, buvę dailininko, ilgamečio VDA dėstytojo, prorektoriaus kolegos, jaunesnioji menininkų –...
Mūsų dienų tapytojai, norėdami jaustis lygūs su menininkais, užsiimančiais instaliacijomis, performansais ir videomenu, turi nuolatos savęs klausti, kodėl jie tapo, kodėl riboja save tokia senoviška ir uždara meno forma. Tai ne mano sugalvotas reikalavimas, o šiuolaikinės menų hierarchijos nulemta situacija. Kiekvienas tikras tapytojas – tas, kuris negali netapyti – turi išrasti tapybą iš naujo. Merikė Estna (g. 1980) – estų tapytoja, nuo 2003 m. aktyviai dalyvaujanti Estijos meniniame gyvenime....
Aš Manęs, sovietmečio ir Lietuvos nepriklausomybės vaiko, po bažnyčias niekada nevedžiojo. Kartą, kokių penkerių, lupdama bulves išdrįsau paklausti mamos, ar Dievas yra. „Nežinau“, – nuoširdžiai sutrikusi tarė ji ir išgąsdino labiau nei kadaise visą Europą sukrėtęs Friedrichas Nietzsche. Daugiau apie tai nešnekėjome. Jau žinojau, kad gyvenime daug ką galima daryti slapta. Todėl rytais, dar visiems knarkiant, medituodavau kalnus tėvo (tuometinio vestuvių fotografo) nuotraukų. Geriausiai, aišku,...