Apie neseniai išleistą Aleksandro Ikamo knygą „Banginis prarijo lietuvį“ sužinojau dar prieš knygai iškeliaujant į spaustuvę. Rugsėjo mėnesį vykusioje „Tyto albos“ konferencijoje leidyklos direktorė Lolita Varanavičienė sakė, kad „kai mus pirmą kartą pasiekė knygos rankraštis, leidyklą užliejo visą dieną nenuslūgusi juoko banga“. Dabar šis juoko banginis sėkmingai ryja ne vieną lietuvį, sumąsčiusį paskaitinėti A. Ikamo humoro antologiją. Jos sudarytojo teigimu, knygoje pateikiamos 1900–1940 metų...
Prieš šventes, per jas ir po jų norisi ko nors švelnaus. Nutariau, jog švelnumo (jaukumo, ramybės, gėrio, grožio, vilties...) gali suteikti Pasaka, Poezija ir Filosofija. Rezultatai: Pasaka viską išpildė su kaupu, Poezija pasėjo nerimo, o Filosofija apsunkino ir taip minčių pilną galvą. Algis Mickūnas. „Per fenomenologiją į dzenbudizmą“. Iš anglų kalbos vertė Dalia Kaladinskienė – Vilnius: „Baltos lankos“, 2012. Fenomenalusis Algis Mickūnas atskleidžia visą tiesą apie dzenbudizmą. Jeigu prieš...
Apie žurnalus mažiems ir jauniems Nenoriu rūpintis žmonėmis (pedagogais, tėvais, seneliais, dėdėmis ar dėdienėmis), zirziančiais, kad šiais laikais vaikams nieko, o nieko gero neparašyta – neva nebėra nei knygų, nei žurnalų. Kas neieško, tas ir neras. Įdomesni kiti žmonės, kurie naujienomis domisi ir tikisi, kad įmanoma bent šį tą rasti jų ugdytiniui.Laimiukas, Bitutė, Lututė – štai šį žurnalų trejetą išberdavau ramiausia sąžine, paklausta, ką rekomenduoju prenumeruoti ar bent įsigyti kioske. T...
Landsbergis V. V. ERELIO SAKMĖ. Iliustravo Kepežinskas R. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2012. Naujoji rašytojo Vytauto V. Landsbergio knyga – apie Lietuvos senovę, žilus, legendinius jos laikus bei įvykius. Skirta ji jaunesniems skaitytojams, bet ir suaugusiems bus įdomi ir žavinti.Knygos pavadinimas – „Erelio sakmė“ – nusako viską: ir kad pasakojimas skamba sakmės gaida, ir kad pagrindinis personažas – Erelis. Sužinome šio paukščio bei jo šeimininko – medžiotojo Mažono – istorijas... Pamažu...
Mintį kyštelėjo pernykštis Vilniaus knygų festivalis, kurio rengėjai paprašė pakalbėti diskusijoje apie pastarųjų dvidešimties metų lietuvių literatūrą. Šiek tiek papildęs ir surašęs tai, ką ten kalbėjau daugiau iš minties nei iš lapo, čia ir pateikiu.Pasirinkau tą literatūrinę prozą, kuri buvo originalaus pobūdžio, iš esmės novatoriška, t. y. tokius kūrinius, kokių lietuvių literatūroje iki tol nėra buvę. Anaiptol nenoriu pasakyti, kad vertinga tik „proveržio“ literatūra, pvz., kai kurie autori...
Lindžiu savo urve jau trečią parą, senka maisto, arbatų ir knygų atsargos, o pro mažytį plyšelį sienoje, t. y. sieloje, smelkiasi šaltis ir sėlina vienatvė. Ir imu suprasti, kaip atsiranda visos tos drakonų galvos ir banginiai, o kartu su jais – ir lietuviai, ne ką mažiau mitinės būtybės. Viskas iš tos vienatvės, sakau sau šį kiek magišką viduržiemio vakarą, juk reikia susigalvoti draugų, bent kiek panašių į tave patį, nes žmogiškas žmonių žmoniškumas galutinai įgriso, o be to, net jei jų ir nor...
„Literatūros ir meno“ skelbiamas publikacijų konkursas tapo tradicinis: jis rengiamas jau ketvirtuosius metus. Konkurso rezultatų apibendrinimas – tai proga atsigręžti į tai, kokie tekstai savaitraštyje pasirodė, kokių aktualijų būta, kaip apie jas kalbėta, kokios yra prozos tendencijos, ką pasiūlo žinomi autoriai ir ką – nauji, kylantys vardai.Pradėkime nuo laimėtojų. Pirmąją vietą prozos sekcijoje užėmė Ramūno Čičelio apsakymų ciklas „Jonavai – iš ankstyvųjų patirčių. Utenai – idealiojo...
Emma Donoghue. „Kambarys“. Iš anglų kalbos vertė Dalė Virginija Jakutienė. – Vilnius: „Alma littera“, 2012. Prieš Kalėdas prasideda įvairios akcijos: išpardavimai, TV gerumo maratonai (norėčiau pabrėžti – TV gerumo, o ne kokio penkis litus paaukojusio piliečio). Televizija džiugiai skelbia, kad tai pasaulio pabaigos diena. Baisu, bet, kita vertus, ir įdomu. Štai įžengs tądien į Seimą serafimas su liepsnojančiu kalaviju ir rūsčiai ištars: „Ožiai – kairėn, avinai – dešinėn.“ Kaži, kaip sureaguo...
2012 metų Prancūzijos literatūros premijos Apie pagrindines Prancūzijos literatūros – brolių Goncourt’ų, Théophraste’o Renaudot, Médicis, „Femina“, „Interallié“ – premijas leidyklos (bent jau stambiosios – Gallimard’o, Grasset, „Seuil“, Flammariono) pradeda galvoti dar pavasarį, suvokdamos, kad jos pačios nekrenta iš dangaus ir reikalingas tam tikras parengiamasis darbas, kad lapkričio mėnesį nudžiugintų geidžiamas rezultatas – vienokia ar kitokia premija. Mat ji romanui garantuoja didesnį ar m...