Marčėnas A. TUŠČIA JO. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Nauja Marčėno poezijos knyga, kurioje publikuojami 2009–2012 metais poeto rašyti eilėraščiai, pasitinka su didžiąja T. Pavadinimas kažkaip įmantrus – Tuščia jo. Iš ko kyla Tuščia jo – iš tuštumos ar tuštybės? Jau pirmas eilėraštis „Sena svarstyklė" viską sustato į vietas. Didžioji T virsta triada – tamsa, tuštuma ir tuštybe: „senstant, temstant / ir svarstant daugmaž jau / arčiau ir arčiau am / žinybės – / i...
Kaip treneriai turi surinkti dvylikos krepšininkų rinktinę, taip Antakalnio literatūrologai kasmet sudaro kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Iki šiol su džiaugsmo tvinksniais smilkiniuose ir Marijono šlagerio ritmais prisimename amžių sandūrą žymėjusias Sidnėjaus olimpines žaidynes, kuriose rungtynes pradėdavo Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius. Pirmas dabar treniruoja „Žalgirį", antras tebetaiko toj komandoj į krepšį. Amžių sandūros prozininkų startinį penketą drąsiai būtų galima lipdyt...
Štai ir baigėsi vienas kultūrinės spaudos sezonas, prasideda nauji, tikriausiai nieko naujo neatnešiantys literatūriniai metai. Nekartosiu priežasčių, kodėl esu skeptikas – jų ankstesnėse apžvalgose privardijau begalę ir manau, kad kurį laiką galėsiu ramiai kalbėti vien apie literatūrą, koncentruodamasis ties jūsų, mieli kolegos, rašiniais. Pasakyta, be abejo, ne viskas (nes visko pasakyti neįmanoma), todėl esu tikras, kad laikui bėgant minčių ir vėl kils, – tiesiog dabar atrodo, kad skuboto...
Vilniaus knygų mugėje paaiškėjo, kurią pernai pasirodžiusią knygą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai išrinko kūrybingiausia. Tai Romualdo Granausko novelių apysaka „Šventųjų gyvenimai", kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Akcijos „Metų knygos rinkimai 2013" nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Andriaus Tapino fantastinis romanas „Vilko valanda" (leidykla „Alma littera"), poezijos kategorijoje – Artūro Valionio eilėraščių knyga „Apyti...
Dairytis po Knygų mugę pradėjau nuo svarbaus ir daug kam brangaus leidinio – „Prano Mašioto šviesa". Žmogus, ne kartą tituluotas Lietuvos vaikų literatūros tėvu, savo raštuose mini: vaikams skirtos lentynos yra tokios tuščios, kad ką į jas bedėsi, tas bus gerai. Taip buvo anais, tarpukario laikais. Mūsų laikais lentynos jau puspilnės. Ir tikrai ne viskas yra gerai, ką į jas bandome dėti. „Prano Mašioto šviesa" – tai publicistika. Anaiptol ne vaikams. Tad pasakosiu apie ją gal kitą sykį. Reda...
Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (vasario 20–23 d.) įspūdžiai Penkioliktąją Knygų mugę iš anksto žadėta orientuoti į klasiką („Laiko patikrintos knygos"!), o šiemet, suprantama, svarbiausias klasikas mums – didysis jubiliatas Kristijonas Donelaitis, lietuviškojo hegzametro kūrėjas. Tad ir savo maršrutą brėžiausi pirmiausia programoje žymėdamasi donelaitiškus taškus, nors nuokrypių ir neišsižadėdama. O šis mūsų rimtuolis klasikas, šis viežlybumo būrus mokęs liuteronų kunigas į mano dėmesio la...
Rasa Aškinytė. „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo". – Vilnius: „Vaga", 2013. Į sudėtingą romano formą (ar ji sudėtinga, ar tik savotiška) nereikėtų kreipti per daug dėmesio – tai tik lengvas skaitytojo pagąsdinimas. Romaną parašė filosofijos mokslų magistrė, taigi skaitytojas neturėtų tikėtis lengvo kelio. Man atrodo, kad skaitytojai to ir nesitiki – jau vien Aškinytės romanų palyginimas su M. Pavičiaus ir D. Charmso „kūrinių dvasia" yra nemenkas įpareigojimas: jeigu perskaitei „Žmogų", tai bū...
Menkai šiuolaikinių lietuvių tyrinėta lenkiškoji ir lotyniškoji XVIII amžiaus Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos literatūra gali šiandien nustebinti ne vienu vardu, ne vienu tekstu. Adomas Tadas Stanislovas Naruševičius (Adam Tadeusz Stanisław Naruszewicz, 1733–1796), iš senos lietuvių bajorų giminės kilęs Apšvietos intelektualas, Abiejų Tautų Respublikos senatorius, poetas, istorikas, publicistas, vertėjas, baltų ir slavų senųjų religijų tyrinėtojas, priklauso tiems nepagrįstai pamirštiems se...
Granauskas R. ŠVENTŲJŲ GYVENIMAI. Novelių apysaka. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Patiko Romualdo Granausko novelių romanas „Trys vienatvės", patiko ir novelių apysaka „Šventųjų gyvenimai". Nors romanas autobiografinis, o apysaka – ne, tačiau šis žanrinis skirtumas skaitytojų estetiniam vertinimui, manau, įtakos neturi, nes visi R. Granausko realistiniai kūriniai, vaizduojantys pokario Lietuvos kaimą, pasižymi laiko ir vietos autentika, šiaurės žemaičių („dounininkų") b...
Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą LLTI 2013 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuko rinkimų posėdyje Kai kritikai kalba apie lietuvių literatūros klasikinę arba geriausią šiuolaikinę literatūrą, dažnai neišsiverčia be šviesaus epiteto „humanistinė", kuris paprastai liudija ne tik jos estetinį, bet ir etinį bei socialinį vertingumą. Tačiau jau nuo 20 a. vidurio humanitariniuose moksluose gvildenama humanistinės pasaulėžiūros, išaukštinusios protingąjį subjektą ir istorinį progresą, k...