Nors leidėjai vienbalsiai tvirtina, kad trumpoji proza yra prastai perkama, o tarptautinėje rinkoje karaliauja vien romanai, išimčių, be abejo, yra. Šioje apžvalgoje pristatomi amerikietės Lauren Groff ir ispaniškai rašančios Samantos Schweblin apsakymų rinkiniai – tarptautiniai bestseleriai. Vis dėlto skaitant kritikų išgirtas knygas nuolat kirbėjo mintis, kad pastaraisiais metais lietuvių autorių išleisti trumposios prozos rinkiniai,...
Klausimai, kaip atsiveria pasaulis ir koks mūsų santykis su juo, visuomet svarbūs, nes gyvenamoji tikrovė nėra suvokiama vienprasmiškai. Pasaulio daugialypiškumas, galima sakyti, tampa akstinu kurti poetinę tikrovę, kurioje intuityviai bandoma priartėti prie minėtų klausimų šerdies. Aptariamose knygose fiksuojama, kaip atsiskleidžia įvairialypis pasaulis, nevengiama ir šiandienos aktualijų. Tačiau žiūros būdai skiriasi: stebima aplinka primena ryškias dek...
Įdėtų pastangų ir gauto rezultato, patirtų nuostolių ir pergalės džiaugsmo santykis svarbus ne tik vertinant materialaus pasaulio objektus bei reiškinius, bet ir analizuojant literatūroje populiarias (ir aktualias) egzistencines dilemas. Kokia kaina pasiekiama būties pilnatvė? Ar pasiektas tikslas užglosto nuovargio, nevilties ir iliuzijų griūties randus? Vienas ryškiausių jaunosios kartos kūrėjų, poetas, eseistas Mantas Balakauskas 2020 m. išleido antrą poezijos rinki...
Modernizmo laikais modernėja ir įvairėja ne tik tekstai, bet ir muzikos raiška juose. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Prancūzijos publiką šokiravusioje Alfredo Jarry pjesėje „Karalius Juoba“, be kovingiems bajorų pasirodymams akompanuojančių armijos trimitų garsų, muzikos nėra. Tačiau garsine pjesės ašimi tampa vokaliniai niuansai (lietuviškame vertime tai „fuinansų ministras“, „ciuciukas“, „driežuvis“ ir, ži...
Pandemijai toliau atliekant savo juodą darbą, keliauju, kaip tik išmanau: dokumentiniuose filmuose, savose ir svetimose fotografijose, netgi LRT rodomose laidose apie (ne)emigrantus. Įtariu, tokių kaip aš nemažai, tad skubu priminti, jog literatūrinės kelionės ne ką prastesnės už geografines: jos taip pat siūlo pabėgimą ar integraciją, poilsį ar atsinaujinimą, pažinimą ar neįprastus iššūkius. Taip nusiteikusi ir atsiverčiau Aleksandros Fominos romaną „Mes...
Neskaitant kelių asmeninių fetišų, man niekad pernelyg nerūpėjo pasiklausyti, kaip viešai kalba mėgstamiausi rašytojai. Tiesą sakant, dažnai nustebdavau, kad kitiems taip svarbu paklausyti savųjų. Rašytojas – tai gerai rašantis žmogus, tad nebūtinai gerai kalba. Aišku, būna išimčių. Oscaro Wilde’o amžininkai tikina, jog airių rašytojas, didžiavęsis tuo, kad savo genialumą skyrė gyvenimui, o kūrybai – tik talentą, kalb...
Cenzūra neatsiejama nuo šiuolaikinės Irano literatūros. Ji tapo tokia įprasta, kad sunku įvertinti jos tikrąjį mastą bei įtaką naujosios persų literatūros formavimuisi. Kaip Irane vykdoma cenzūra Kiekvienam kūriniui, kurį norima Irane išleisti oficialiai, – nesvarbu, ar tai filmas, muzikos albumas, paveikslas, knyga, – reikia gauti Kultūros ir islamiškojo lavinimo ministerijos leidimą. Būtent ši institucija šalyje vykdo cenzūrą....
Šis straipsnis – apie dramos teksto, o ne, regis, gerokai įprastesnę spektaklio muziką. Kokie gali būti muzikos ir literatūros ryšiai? Kaip literatūros tekstas gali tapti panašus į muziką? Apie kokius muzikos raiškos pavidalus literatūroje galime kalbėti? Kaip dramos tekstų skaitymo ir suvokimo procese dalyvauja numanomas, neretai vizualiai akcentuojamas žodžių skambesys, personažų kalbėsenos ypatybės ir intonacijos, įvairių muzikinių formų imitacijos, muz...
„Invazinės rūšys“ – antroji Tomo Vyšniausko eilėraščių knyga, kuri gali būti laikoma debiutinio rinkinio „Įelektrinto piemens“ (2018) tęsiniu, nes abiejuose rinkiniuose susitelkiama į ribos fenomeną. Pirmoje knygoje buvo gvildenama universali gyvenimo ir mirties tema bei ribos tarp šių polių nykimas, o naujajame kvestionuojamos ribos tarp kultūros ir natūros, tikrovės ir fantazijos. Autorius nevengia eksperimentuoti, o pirmenybę tei...
Sužinojęs, kad bus apdovanotas ispaniškuoju literatūros Nobeliu vadinama Cervanteso premija, ispanų rašytojas, poetas, literatūros kritikas, akademikas Francisco Brinesas (g. 1932 m. Olivoje, Valensijos regione) prisipažino nustebęs. Poeto teigimu, šis laimėjimas patvirtina, jog atsidėdamas poezijai pasielgė teisingai, tačiau premijos visų pirma skirtos skaitytojams. Poezija F. Brinesui – šaltinis, suteikiantis žinių apie save ir supantį pasaulį. Tai įstabi do...