Petrauskas išėjo į darbą, bet pasiliko. Kai jis bandė nusigauti iki savo biuro, keikdamasis kamščiuose, jis stovėjo prie lango ir žiūrėjo į stambų paukštį ant šakos. Paukštis tupėjo ant šakos ir juokingai valėsi plunksneles. Beveik dvidešimt penkių laipsnių šaltyje. Atrodė, kad jam nusispjauti į šaltį – jam buvo gera. Taip atrodė likusiam namie Petrauskui. Visa aplinkui buvo nutvieksta saulės – apsnigti stogai, sniego pusnys palei gatves, žmonės-vabaliukai, judantys apačioje (Petrauskas gyveno k...
Rudens oratorija choras: – arti, sėti arti, sėti...vidinis balsas:– nepamiršti pailsėti Arimo jausmas Jurgiui Gimberiui Gyvenimą lydi malonus arimo jausmas. Žengi plačiu žingsniu, už tavęs garuoja šviežiai atversta vaga, kurioje rikiuojasi gandrai arba kiti paukščiai. Bet šiek tiek paarėjus viską sugadina klastinga mintis – kad niekas nieko į tavo išpurentą dirvą nesėja. Epitafija milijonieriui, kuris viską prarado dėl nel...
Kultūros mėgėjus kviečiame apsilankyti siaubo kambaryje...„Kauno naktų“ organizatorius Liepos 4 d. Šiandien auštant varčiausi lovoje, mąsčiau, ką būtina nuveikti valstybės gerovei? Reikia su jaunimu bendrauti. Jie tokie žingeidūs, nori viską kutenti, suvokti, pasiekti, laimėti. Mažamečiai, nevisagalviai. Be galo juos kasdien domina blausi senovė, istorija. Pavyzdžiui, manęs staiga klausia, kas vakar Rolandui davė į snukį? Ir nup… pagrobė mobiliaką? Plėšykis nesiplėšijęs, ką ten su jais, tokia j...
Paminklas Tokiomis naktimis, kai sparnais susikibę šoka juodvarniai aplink skvero paminklą. Bet neįleidžia į ratą tavęs, lyg dienos sugadinto statisto. Pusė žvaigždžių galvoje, o kita – meta tinklą ir stogus kelia į viršų. Ir čiuoži ten žemyn per žolę ar sniegą, atsisėdęs ant savo išretėjusios sielos. Ji tikriausiai išnyks, kai pasieksi gatvės asfaltą. Susilies su garais nuskalpuotų namų. Gal pavirs net veidais jau išėjusių, kurie sugebėjo nuklaikt nuo šviesos.Tokiomis naktimis angelas neskubėd...
Tu vakare prieini prie lango užtraukti užuolaidų. Lyg ir gaila, norisi dar truputį pažiūrėti laukan, nors dieną ypatingo susidomėjimo tai nekėlė. Na, bet ką tu ten daugiau sugraibysi – koks nors žmogus eina, du katinai, žolė arba sniegas. Keli medžiai, tie patys, kurie visą laiką. Vis dėlto, jei susimąstai apie tai, suima graudulys. ♪♪♪Vis dėlto esu drovus. Išėmiau iš krepšio Salmano Rushdie’o romaną „Pyktis“, bet kažkaip nepatogu priešais sėdinčiajam pareikšti, kad dar tik pradėsiu skaityti,...
Iš gatvės koanų: „Reikia 3D formato sąsiuvinio!..“3 klasės mokinė Buvau įsitikinusi, kad pirmą kartą Lokarno vardą perskaičiau filmo „Lornos tyla“ titruose, ir kad šis filmas tame festivalyje kažką laimėjo (pasirodo, kad ne, viskas – tik mano vaizduotėje), o kadangi anas man baisiai patiko, tai viskas sulipo, pradėjau Lokarną įsivaizduoti esant tą mišką, kuriame Lorna bėgo. Jau nepamenu, kaip baigėsi Lornai, rodos – nekaip. Užtat man – kuo baisiau, tuo geriau. Tikriausiai todėl ir patiko, ir jo...
Studijuoju mediciną. Rodos, su kūryba nieko bendro. Bet jau vien žvelgdamas į EKG turi būti meniškos sielos žmogus. Valandų valandas spoksai į tokį išskirtinį „šedevrą“, kol galiausiai įžvelgi, ką norėjo pasakyti paciento širdis... Bandai įsivaizduoti, kaip jaučiasi „autorius“, kurio kūrinį skaitai... „Autorius“, kurio gyvenimas, kaip ir daugelio mūsų, pilnas ekstrasistolių, priverčiančių mus pajusti, kad visgi turime širdį, nusprendžiančią kartais plakti netvarkingai. Nuolatos ar retsykia...
Man 23 metai, gimiau ir augau Vilniuje. Šiemet vėl tapau pirmakurse – šįkart LMTA vaidybos magistrante. Labai mėgstu važinėti dviračiu, glostyti laukines kates, uostyti senas knygas, vaidinti, bet labiausiai džiaugiuosi, kai pavyksta prisijaukinti sakinį. Popieriuje. Tada esu pati sau didvyrė. Ir galiu visiems šypsotis slapta nugalėtojos šypsena. Ačiū Jums už dėmesį. Tai mano pirmas kartas. AŠ IR KITI VAIKAI aš mėginau miegoti ir man pavyko, beveik. aš mačiau tamsą ir...
Spausdinausi ant ledų ir bandelių pakuočių, kino festivalių skrajučių, mobiliojo ryšio operatoriaus plakatų ir prekybos centro dovanų kortelių. Esu reklamos tekstų kūrėja. Dar: vieną kartą spausdinausi „Šiaurės Atėnuose“, po to, kai tapau VU „Filologijos rudens“ laureate. TUNAS Namų dulkių valdovė. Kenčiančių dekoratyvinių statulėlių karalienė. Stikliukų, vazelių, molinių gazelių ir subraižytų diskų prezidentė. Guli peleninėje ir trinasi pažastis nuorūkomis. Kiša už lūp...
Argentinos rašytojas Honorio Bustosas Domecqas, pasak jo biografo, gimė Pujato miestelyje, būdamas dešimties metų amžiaus išspausdino savo pirmuosius kūrinius. Iš tikrųjų tai – dviejų Argentinos rašytojų simbiozė: dviasmenis rašytojas gimė, kai tik sėdo prie stalo ir, pasak A. Bioy’aus Casareso, ėmė „rašyti keturiomis rankomis“.JORGE LUISAS BORGESAS ((1899–1986) – Argentinos rašytojas, fantastinių novelių, esė, poemų autorius, literatūros kritikas, vertėjas): „Aš neketinau rašyti su Bioy’um, man...