Studijuoju mediciną. Rodos, su kūryba nieko bendro. Bet jau vien žvelgdamas į EKG turi būti meniškos sielos žmogus. Valandų valandas spoksai į tokį išskirtinį „šedevrą“, kol galiausiai įžvelgi, ką norėjo pasakyti paciento širdis... Bandai įsivaizduoti, kaip jaučiasi „autorius“, kurio kūrinį skaitai... „Autorius“, kurio gyvenimas, kaip ir daugelio mūsų, pilnas ekstrasistolių, priverčiančių mus pajusti, kad visgi turime širdį, nusprendžiančią kartais plakti netvarkingai. Nuolatos ar retsykia...
Man 23 metai, gimiau ir augau Vilniuje. Šiemet vėl tapau pirmakurse – šįkart LMTA vaidybos magistrante. Labai mėgstu važinėti dviračiu, glostyti laukines kates, uostyti senas knygas, vaidinti, bet labiausiai džiaugiuosi, kai pavyksta prisijaukinti sakinį. Popieriuje. Tada esu pati sau didvyrė. Ir galiu visiems šypsotis slapta nugalėtojos šypsena. Ačiū Jums už dėmesį. Tai mano pirmas kartas. AŠ IR KITI VAIKAI aš mėginau miegoti ir man pavyko, beveik. aš mačiau tamsą ir...
Spausdinausi ant ledų ir bandelių pakuočių, kino festivalių skrajučių, mobiliojo ryšio operatoriaus plakatų ir prekybos centro dovanų kortelių. Esu reklamos tekstų kūrėja. Dar: vieną kartą spausdinausi „Šiaurės Atėnuose“, po to, kai tapau VU „Filologijos rudens“ laureate. TUNAS Namų dulkių valdovė. Kenčiančių dekoratyvinių statulėlių karalienė. Stikliukų, vazelių, molinių gazelių ir subraižytų diskų prezidentė. Guli peleninėje ir trinasi pažastis nuorūkomis. Kiša už lūp...
Argentinos rašytojas Honorio Bustosas Domecqas, pasak jo biografo, gimė Pujato miestelyje, būdamas dešimties metų amžiaus išspausdino savo pirmuosius kūrinius. Iš tikrųjų tai – dviejų Argentinos rašytojų simbiozė: dviasmenis rašytojas gimė, kai tik sėdo prie stalo ir, pasak A. Bioy’aus Casareso, ėmė „rašyti keturiomis rankomis“.JORGE LUISAS BORGESAS ((1899–1986) – Argentinos rašytojas, fantastinių novelių, esė, poemų autorius, literatūros kritikas, vertėjas): „Aš neketinau rašyti su Bioy’um, man...
– Krėvė mirė jaunas... Kas tos septynios dešimtys metų?... – mintija buvęs Subartonių eigulys Zigmas Kindaris, kai jam ateina 77-asis ruduo ir kalbamės prie Vincuko ąžuolo. Lyg milžino kojos iki kelių susmegusios žemėn, žvynuotos, sustingusios – du ąžuolai, ne išsiskyrę iš vieno, o – per pusantro metro nuo žemės – iš dviejų suaugę į vieną, kas gamtoj savaime retai būna. Kaip pasakoja Zigmas Kindaris, kai jo tėvui Jurgiui buvo maždaug 5–6 metukai, jie su bendraamžiu Vincuku Mickevičiumi, būsimuoj...
Sklandytojas Jis niekada nesijausdavo vienas.Šalia visuomet tyliai alsavo alus.Po daugelio sanglaudos metųlabai apie ką šnekėt nebebuvo jau.Tada ir išnešė butelius.Sparnai gal pradžiūtų kad.Snapo raudonis gal kad atlėgtų kiek.Dangus kad pridusęs taptų judresnis vos.Ir leidos link įlankos švyturio.Kur žiebėsi tūkstančiai promilių.Riebus nuosaikustamsių gręžiniųgėlo rudensalbatrosas. Tiesiog Rafailas Iškenčia nužudomasiškenčia supjaustomaspiene mirkomas kenčiakočiojamas įtrinamas teflo-fantomi...
Bičiuliai, regis, žinau kas mums visiems yra: mums visiems – dekompresija!Gintaras Grajauskas Su moraliniais nukrypimais Astravo vardas žinomas nuo 1468 metų. Būtent tada Jurgis Goštautas Astravo dvare pastatydino pirmąją katalikų bažnyčią. Taip laikrašty parašyta. O jeigu spauda sako, vadinasi, teisybė. Mergaite, šiandien alus kažkoks nudūkęs. Kokiais metais darytas? Tai ir sakau: nei ta bažnyčia ką bloga daro, nei ką. Ar būtinai dabar ją reikia griauti ir statyti atominę elektrinę? Juk pasku...
Guido Gozzano (1883–1916) – italų rašytojas, labiau žinomas kaip poetas, literatūrinės italų srovės crepuscolarismo („Saulėlydžio poetai“) atstovas. Gimė ir vaikystę praleido Turine, pasiturinčioje šeimoje. Turino universitete studijavo teisę, tačiau ją metė, susidomėjęs rašymo pamokomis. Jaunasis Gozzano mokėsi iš tokių gigantų kaip Dant ir Petrarca, toldamas nuo tuo metu nepaprastai populiaraus Gabriele D’Annunzio stiliaus. 1907 m. jis išleido savo pirmąjį eilėraščių rinkinį, „La via del rifug...
Esu Kaligulos žirgas. Ne Turino arklys, ir aišku, ne Trojos arklys. Kilęs esu iš grynakraujų Ispanijos žirgų ir mano plaukas širmas, beveik baltas. Primena marmurą, kuriame būsiu įamžintas. Drauge su Kaligula, žinoma. Esu gražus ir mano vardas Incitatus, tai reiškia „veržlusis“ – visai ne Druzila, kaip nusprendė Salvadoras Dali ir kai kurie istorikai. Druzila – imperatoriaus sesers vardas. Tai ne muselė, ir ne peteliškė, tai – Imperatoriaus sesuo. Imperatorius myli savo seseris, o ypač mylėjo D...
Tai buvo labai gražus žirgas, tamsaus kaštonų spalvos plauko, ilgomis kojomis, visada aukštai pakelta galva ir stačiomis ausimis lyg įdėmiai klausytųsi, kas vyksta aplinkui. Jei tėvas norėdavo kur nors skubiai nuvažiuoti, pasikinkydavo Kaštanį. Jam nereikėjo botago – žirgas lėkdavo kaip vėjas. Apsnūdęs važnyčiotojas šiam žirgui nepatiko. Net jojant į ganyklą, jis gerai nujausdavo, kas sėdi ant sprando: tvirtas vyras ar tik piemenėlis.Vieną pavasario dieną tėvas užkėlė mane ant Kaštanio nugaros,...