Proza


Francisco Ayala – ispanų kilmės rašytojas, teisininkas, literatūros profesorius, sociologas, Karališkosios Ispanijos akademijos narys, gimęs 1906 m. pietų Ispanijos mieste Kordoboje ir miręs 2009 m. Madride. Rašytojas priklausė vadinamajai 1927 m. kartai (sutrumpintai – G-27), kurios vienijami kūrėjai pirmą kartą susirinko 1927 m. į XVI a. ispanų poeto Luiso de Gongoros 300-ųjų mirties metinių minėjimą. L. de Gongora tapo visos generacijos kūrybiniu idealu ir siekiamybe. Dažniausiai šiai karta...


Nuo reziumuojančio brūkšnelio horizontalėje mane skiria X kilometrų. Jeigu už vieną kilometrą Fredžio Flinstouno taxo skaitliukas prikapsi Y pinigų, tai kiek kainuos mano kelionė iki brūkšnelio? Uždavinys nulinokui, nes padauginus iš nulio, visada gaunasi nulis. O nulis kaip mėnulis –­ poetinis savo tuštybe. Rimtesnė užduotis būtų pasakyti X=0 ar Y=0. Fredis Flinstounas paruošė N. D. ir atsakymą žino. Kai geltonasis taxas su atsargiai – vaikai ženklais, pritaisytais priekyje ir gale, nuveš mane...


„Nuo rudens į Seimą galima nueiti ir ilgesniam laikui."Iš pokalbių redakcijoje  Vasario 11 d. Šiandien, miglotą rūškaną rytą, nusprendžiau pradėti rašyti savo ir Lietuvos valstybės gyvenimo dienoraštį, įžymių įvykių chronologijos metraštį, kaip sakė Justinas Marcinkevičius, – būti Juoduoju ir Baltuoju metraštininku. Kas nors po daugel quattrocento amžių aptiks užfiksuotus mano ir a stupid person lietuvių tautos gyvenimo įvykius. Istoriją, kaip sakė Antanas Paulavičius Čechovas, vertą Aiv...


Regis, 1882 m. Stevensonas pastebėjo, kad anglų skaitytojams nelabai patinka painūs įvykių vingiai, jų nuomone, būtų kur kas geriau rašyti romaną be siužeto arba pasirinkus skurdų, beveik niekinį siužetą. „Meno dehumanizacijoje" (1925) José Ortega y Gassetas bando aptarti Stevensono minėtą atvejį ir 96-ajame puslapyje rašo, jog „nūnai be galo keblu prasimanyti tokią nuotykingą istoriją, kuri užgautų jautriausias mūsų širdies stygas", o 97-ajame priduria, kad „tai iš tiesų neįmanoma". Kitur, beve...


Adolfo Bioy Casaresas (1914–1999) – Argentinos rašytojas, fantastinės tematikos pradininkas Argentinos literatūroje. Išgarsėjo apysaka „Morelio išradimas" („La invención de Morel", 1940), už kurią apdovanotas Buenos Airių literatūros premija. Parašė keletą kūrinių drauge su Jorge Luis Borgesu, Silvina Ocampo. Kūrinių pagrindinė tema – netikėtose fantastinėse situacijose atsidūrusio veikėjo savijauta, beviltiškos pastangos prisitaikyti prie kintančių aplinkybių; jiems būdinga filosofiškumas, sąly...


Rūta Mataitytė. Žiedas

2013-12-06 05:34:46

Priešaky iškilmingai prasiveria medžio raižiniais išdabintos durys, milžiniškos kaip rojaus vartai. Akmeniniai laiptai nusėti rožių žiedlapiais: rausvais, geltonais, baltais. Ir nuotaka – lyg tikra gulbė, grakščiai išrietusi nugarą, akinamai balta, tarytum pats nekaltumo ir ištikimybės įsikūnijimas. Akimirką sustingstu, per kūną nubėga šiurpuliai. Bet iš debesies išsinėrusios saulės spinduliai susminga man į akis ir balta nekaltybė akimirksniu virsta juodu siluetu. Oslo savivaldybė: sutuoktu...


Iš pokalbių redakcijoje: „Grafomanai, grafomanai, grafomanai... Pasauly yra išvis mažai poezijos."      „Kodėl gi tu eini prieš vėją / Kedena vėtra tau gaurus", – rašė Salomėja Nėris. Tiesa, ji turėjo omeny Bethoveną, bet man dingojasi egzistencinio lapkričio vėjo sustingdyta rašytojo povyza. Panaši į „Ledynmečio" voverę, įšalusią lede ir per plauką nepačiupusią geidžiamos gilės.Tai, be abejo, galutinė dvasingumo pakopa – penktoji. Pirmoji – dantų skausmas. Visi dori rašytoja...


Algirdas Pocius. Kas greitesnis?

2013-12-04 17:53:59

Tą saulėtą vėlyvo rudens dieną medžiotojas Nabažas atėjo pas mus ne vienas, o su savo ištikimu palydovu skaliku Cimbaliu. Tai buvo labai gražus šuo: juodo blizgančio kailio, ilgomis kojomis ir stačiomis ausimis. Skalikas įdėmiai žvalgėsi aplinkui ir suklusdavo, išgirdęs kad ir mažiausią iš kurios nors pusės atsklidusį garsą. Atrodė, kad jis visada buvo pasiruošęs pašokti ant kojų.Medžiotojas Nabažas turėjo kažkokių reikalų senelio kalvėje, bet iš pradžių šie du pagyvenę ir niekur neskubantys vyr...


Paul Verlaine   Rudens daina Gailia gaidaRudens raudaSkausmingaManon širdinSkaudyn, graudynSusminga. Girdžiu gūdžiusVarpų dūžiusNubudęsIr daug menuJaunų dienųSugrudęs. Einu laukan,Lai vėjas tenLyg lapąNupūs maneŠalta burnaĮ kapą.   Iš prancūzų kalbos vertė Lanis Breilis   Fernando Pessoa   Gedulo varpai Paėmęs savo širdį švelniai,Padėjau tyliai ją ant delno. Žvelgiau į savo širdį trapiąNelyg į smiltį ar į lapą. Žvelgiau mąslus ir jau sustiręs,Nelyg žmogus, žinąs...


„Maistas yra viso organizmo variklis, judėjimas, sportas, tikėjimas, bendravimas, galų gale svajonės ir tikslai..."Žurnalas „Natūralioji medicina" (2013) Nuvykus į didįjį sostinės turgų – aptvertą drabužių ir buitinių niekniekių gardą – galima ne tik įsigyti vieną kitą reikalingą ar nereikalingą daiktą, bet ir išgirsti įvairiausių būdų (nuo primityvių, absurdiškų iki rimtai apgalvotų), naivioms, nuo vitrinų gausos išsekusioms pirkėjų galvoms pavergti. Maloniu Redakcijos prašymu ten nusiuntėme...