Iš rinkinio „Tigrų auksas" (1972) Nuostaba Šią istoriją man papasakojo vienas Morono gyventojas: „Nieks dorai nežino, dėl ko Moritanas ir Mulatas Rivarola taip pašėlusiai nekentė vienas kito. Jiedu buvo iš konservatorių partijos ir, mano galva, susiuostė komitete. Moritano nepamenu, nes mirė, kai buvau dar pyplys. Žmonės kalba, jo šeima buvo kilusi iš Entre Rijo. Mulatas už jį gyveno gerokai ilgiau. Jis nebuvo vadas ar bent neatrodė toks, bet šelmis. Kresnesnis, sunkesnis už priešininką, iš...
Ištrauka iš spaudai rengiamos knygos Tarp Rektoriaus namų ir Kunigų seminarijos penkios minutės kelio, skiria tik aukšta mūrinė siena, kurioje išlikę dveji varteliai. Kas dieną takeliu į darbą, namo... Stora siena lyg pasaulio ašis, atskirianti visai skirtingus polius. Čia, rūmuose – kūryba, poezija, muzika, gėlės... Ten, Seminarijoje – pareiga, nesibaigiantys administraciniai ir ūkiniai rūpesčiai – laiko vagiliai, sveikatos niokotojai. Maironis buvo pusiausvyros žmogus. Jam pavyko suderinti...
Trebuchalovą aplankė sklerozė. Ir išėjo neatsisveikinusi, tarsi primindama savo angliškąją kilmę, pamiršusi tarstelėti: – Iki! Galbūt ji net neišėjo, o pasislėpė spintoje. Paskui aplankė impotencija. Ji atėjo kartu su Sidorova. Bet Sidorova, kaip kultūringa moteris, vidurnaktį išėjo keikdamasi kaip nekultūringa moteris, o impotencija liko. Trebuchalovas, atidaręs orlaidę ir vėdindamas moteriškąjį kvapą, įsileido slogą, kuri, pasisvečiavusi savaitę, beveik be garso ištekėjo. Po to pas Trebuc...
Kiekviename padoriame mieste turi būti įžymybė. Paryžiuje – Eifelio bokštas, Romoje – gerai išsilaikę Koliziejaus griuvėsiai. Mūsų Zarečenske tokios įžymybės buvo dvi: ąžuolas, kurio pavėsyje stovėjo Puškinas, ir antikos herojaus Heraklio, didvyriškų proporcijų vyro, skulptūra – kam jam drabužiai, jei kardas galingoje dešinėje rankoje. Kartą miesto viršininkas sustojo prie Heraklio ir nustėro: – Ką aš matau? Lydintys asmenys paaiškino, kad tai graikas iš antikos, vardu Heraklis. Viršininkas...
Iš buitinio šeimyninio konflikto:– Matai, kaip gera būti poetu!..– Tik po mirties... Metų pabaigoje litmeniečiai krapštė galvas ir stengėsi prisiminti, kas gi ypatingo atsitiko jų gyvenime, kas tikrai išliks atmintyje iš taip greitai prabėgusių 2013-ųjų? Žinoma, išliks tai, kad tryliktaisiais vienturtė dukra (ir aš kartu su ja) baigė ilgus ilgiausius mokslus. Na, ir ačiū Dievui, sakiau jai dar bebaiginėjant, ir, žiūrėk man, jokių daktarinių! Šitoje oloje nepasislėpsi. Toliau jau mokykis gyve...
Senoje garvežinėje gyvena mano tėvas ir jis išbūva ant ledo. Jei netikite, galime kartu jį aplankyti. Jis šlepsi per meldus, o žiemą klampoja derva, pamato ją tik iš arti, tolybės mums visai nerūpi. Mano tėvas sėdi ant senos kėdės, o pats visas šiaudinis: šildosi kairiąją ranką pridėjęs prie mūro sienos, dešiniąją – prie gelžgalio, vis dar ten tebesančio. Kadaise tėvas keliavo su Amundsenu, tad pažįsta pietų jūras. Vilki seną uniformą, mat dirbo senajame geležinkelyje, o žmonės nuo senojo gele...
Gariūnmečio neišgyvenau. Išgraibyti savus įvykių fragmentus iš to Džordanos saulės nušviesto, garintu džinsu pasipuošusio laiko, surasti, kaipgi aš patyriau tuos laukinius tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt kelintuosius? Neprisimenu tokių įstabių alkoholio paieškos, keistų jo įsisavinimo nuotykių, kaip rašo ar pasakoja mano dabartiniai bičiuliai. Man gaujų ir kooperatyvų klestėjimo laikotarpis buvo kitas. „Kitapusybėje" sufleruoja Open Ofisas ir pataria pratęsti žodį, aš sutinku. Žinoma,...
Užrašas ant čiuožyklos prie Vilniaus rotušės:„Atsargiai, slidu!" Maloningieji savaitraščio skaitytojai, klausytojai, uostytojai. Kaip, viliamės, prisimenate, ne kartą rengėme įvairius konkursus, skelbėme nugalėtojus ir nevarginome jų dideliais apdovanojimais. Šįsyk siūlome išrinkti literatūriškiausią kvepalų apibūdinimą. Žemiau pateikta trisdešimt kvepalų reklamų ištraukų (pavadinimai nuslėpti dėl vertinimo objektyvumo). Geriausiąja pripažinsimos autorius laimės puikų prizą – naujojo leidinio...
Tatjana Danilianc – rusų poetė, Veneciją įsimylėjusi kino režisierė, dailės kritikė. Kelių poezijos knygų autorė. Jos kūryba spausdinta ir pristatyta Rusijoje ir daug kur Europoje, taip pat Vilniuje (Rašytojų klube, Venclovų namuose-muziejuje ir kt.). * * * Siela manoant stiebo sūpuojasi.Smarkus vėjas. * * * Kaip pasakyti „myliu"?Pirmas niekas nežino.Bet reikia išdrįsti. * * * Laikas krešakaip kraujasmums prieš akis. * * * Katinas sėlindamassusiliejo su rainaakm...
Su tuo žiemos laiku taigi vakaro visai nebėra.Šeštą popiet jau naktis ir ne bet kokia, o gilių giliausia, nors pirštu į akį durk, tokioje tamsoje ir ne su pirštu gali išsidurti.Nesuprantu aš tų, sėdinčių ten aukštai briuseliuose, tų visų kopūstų, ką jie galvoja, su tuo laiko makalavimu, juk ne karas; sakė per radiją, kad per karą tą stebuklą su laiko kaitaliojimu sugalvojo bene anglai.Kiek čia tos elektros dabar sutaupysi? Taupom ir taip, ir be anglų, ir be karo, o kai pamatai, kiek skai...