„Beprotybė – irgi išsilavinimas..."Žmogus, pakirdęs iš miego Alučius ir sveikata. Visi būrai ir ponai taria, kad alučius yra gerti sveika. Kaimynka, kiemą rečiu palikus, su draugala smalstumą ima,Šaltyšius su sav žiupone, svodbą atšokę, šlovną alučių vitoja,Tėvai irgi tetėnas pyvą, gyvatoj sulindę, visą nedėlią rykauja,Vaikinis, slūginę apsikabinęs, skinkį dideliais malkais geria,O giltinė po ašmo ąsuočio yna, kad iš būrų reik juką pasidaryti. Ir džiaugias būrai ir ponai papus turė...
Marlen Haushofer (1920–1970), austrų rašytoja. Po vokiečių kalbos ir literatūros studijų pasuko profesionalios rašytojos keliu. Debiutavusi novelėmis, labiausiai išgarsėjo romanu „Siena" (1963; Jurgitos Mikutytės vertimas į lietuvių kalbą pasirodė 2004 m.). Apdovanota įvairiomis Austrijos literatūrinėmis premijomis. Martina susikrimtusi žvelgia į mezgamą pilką kojinę. Tai pirmoji jos gyvenime ir niekaip neužbaigiama. Pati nepajutusi ji giliai atsidūsta ir nusišluosto sudrėkusius pirštus į pri...
Aš visada kalbindavau svečius išgerti kavos. Toks buvo mano darbas. Primygtinai reikalaudavau neatsisakyti puodelio. Buvau įsitikinusi, kad mano daroma kava pati skaniausia. Taip ir buvo. Nes aš vienintelė tuose namuose vos atsikėlusi šypsodavausi veidrodžiui ir tikėjau, kad būtent ši diena yra stebuklinga ir kad vos po kelių akimirkų nutiks kažkas gražaus. Taip ir būdavo. Eidavau malti kavos pupelių. Jų kvapas pasklisdavo po visą virtuvę. Įsigerdavo į baldus, banguodavo pro atdarą langą mažu dū...
Auste! Auste! Mama tavo atėjo... – sušuko Karolis nekantriai žvilgčiodamas tvoros link. Gatve zujo mašinų vora. Viena paskui kitą lėtai judėjo dviem kryptimis: tiek pirmyn, tiek atgal, o tiksliau į abu šonus. Tik tas nervingas kulniukų kaukšėjimas ir suknelės timpčiojimas išdavė Austės mamą. Kaip visada. Ji avi tokius batelius, kur vienas kulniukas skimbteli mažiau už kitą, todėl Karolis visada atpažįsta Austės mamą, kai šioji tekina atlekia pasiimti mergaitės iš darželio. Susirūpinusi, palenkus...
Meduolis ir patriotizmas Putinas, kada vargais negalais lovelėje užmigdavo nenuorama Tu-Pu, naktimis ėmė įkalbinėti Tuminą pagaliau ryžtis – mesti teatrą ir tapti kaimyninės srities prezidentu. Tuminas kaskart atsikirsdavo griežtu „ne", žadėdamas Putinui verčiau imtis pantomimos ar staliaus amato. Putinas vartydavosi lovoje, pykdavo, bet gerbė partnerio nuomonę. Žmogiškumo grimasos Vis dažniau Putinas įvairių ceremonijų metu netikėtai visos šalies akivaizdoje pravirkdavo; išgirdęs d...
„Nuolaidos tvoroms! Gera tvora kaimynus suartina!"Reklama prekybos centre Yra tokios sferos, kur nėra atmosferos. Jeigu karavanas stovi, vadinasi, šuo neloja. Net ir skirtingi žmonės gali būti panašūs. Tebūnie išklausyta ir antroji žmonos pusė. Kvailos kojos – galvai vargas. Visi nusikaltimai vykdomi planingai. O teismai tėra tik atsitiktinis dalykas. Piliulė: nedidelė senovės lietuvių pilis. Moteris po skyrybų viltingai atsiduso: „Vienas vyras – dar ne pavasaris!" Sarkoma: sargas kom...
Eduardo Galeano (g. 1940) – itališkų, ispaniškų, gališkų ir vokiškų šaknų turintis Urugvajaus rašytojas ir žurnalistas. Žinomiausios knygos – „Prisiminimai apie ugnį" („Memoria del fuego") ir „Atvertos Lotynų Amerikos venos" („Las venas abiertas de América Latina") – išverstos į 20 kalbų. E. Galeano kūryboje šmėkščioja fragmentai iš Lotynų Amerikos istorijos, rašytoją neramina socialinė ir politinė žemyno dabartis, nuolat grįžtama į praeitį, kartais – į mitinę priešistorę. Savaitraščio skaity...
Lijo kaip iš kibiro. Paryžius, kvailas miestas su savo kvailais automobiliais, skubančiais vienišais praeiviais ir neono šviesom, atsispindinčiom šlapiam asfalte, šiandien mane gerokai nervino. Nepasiėmiau skėčio, tad lietus šalta srovele nuo skrybėlės tekėjo man už lietpalčio apykaklės, keldamas nejaukų drebulį ir šleikštulį. Nekenčiau savęs, nekenčiau lietaus ir šito paros meto – pavakario prieblandos. O dar labiau nekenčiau to, su kuriuo privalėjau susitikti. Pravėręs surūdijusius girgždanč...
Dar sykį užsisuko garsiausio Lietuvos tilto klausimas. Vincas Kudirka vėl turėtų temą, ir naujų tilto atsiminimų jau susikaupė. Stūkso turistų pamėgtas tiltas šiuomsyk Vilniuje permestas per Nerį. Prisiartinę prie ano, kuris andai buvęs per Šešupę, arkliai pasibaidydavo išvydę svetimą užrašą „ШАГОМ". Per šitą, kuris Vilniuje, arkliais nebevažinėjame, tai nėra kam baidytis net raudonarmiečių su geležine vėliava. Tik štai atsiranda niekdarių lietuvių, kurie vis priėję paklibina. Ką? Jei ne užkari...
„O kaip mėgstu griaustinius ir žaibus. Ypač labiau už viską"„Netamsinkit. Vasara vyksta..."Iš pokalbių redakcijoje Nesuprantu, koks gali būti grožio konkursas, jeigu gražuolės nesigalynėja purvo gardely. Tada yra į ką pažiūrėti. O dabar tik tas pasakė, anas pasakė. Pensilvanijos gražuolė pareiškė, esą konkurse ji su transvestitais nesigalynės, gražuolių rinkėjai jai atsakė: eik tu šikt... mes apie tave viską žinom. Tada pensilvanietė pasakė, kad jos ir organizacijos moralės nesutampa,...