Gruodžio pradžioje „Lancet Psychiatry“ paskelbė tyrimo rezultatus, iš kurių paaiškėjo, kad vienu iš motyvų piršti vaikams mitą apie namus per Kalėdas aplankysiantį Santa Klausą yra nesąmoningas tėvelių noras tuo mitu patiems įtikėti ir trumpam susigrąžinti palaimingus vaikystės išgyvenimus. Psichologai įsitikinę, jog anksčiau ar vėliau išaiškėjanti tiesa apie Kalėdų stebukladarį sukuria vaikučiams sudėtingą moralinę situaciją ir šis melas gali daryti naikinantį poveikį jų psichikai. Todėl...
Gimęs 1993 m. Ūgis – 168 cm. Svoris – auga. Ego – gigantiškas. Inauguruotas Užupio Respublikos ambasadoriumi „Dievažin kur“. Vaikystėje manė, kad jo reprodukcinis organas itin panašus į vėžliuką. Nuo 16 metų yra dirbęs vienuolikoje skirtingų darbų. Paskutinis – barmeno. Motina – vertėja, lituanistė, redaktorė. Tėvas – Rusijos žydas ukrainietiška pavarde. 2015 m. sudegino butą gamindamasis fejerverkus. Kurį laiką ligoninėje mėgavosi nemokamomis morfino dozėmis. Bandė studijuoti filosofiją, tačiau...
Iš LM publikacijų ciklo „Hermeneutika: kalba–tekstas–ištarmė“ (IV) Vienas garsus Benedetto Croce’s1 posakis skamba taip: „Traduttore – traditore.“ Vertimas – tarsi išdavystė. Kaip to galėjai, žmogau, nežinoti, tu, kuris buvai ne menkesnis poliglotas, kaip ir žymusis italų estetas arba kaip ir kiekvienas hermeneutas, visą gyvenimą mokęsis ir išmokęs būti atidus kalbų prietoniams, virštoniams ir potoniams; arba kaip tas, kuris žvelgia į ilgo gyvenimo retrospektyvą. Be to, su metais daraisi vis...
„Eik gilyn, o ne platyn“, – prieš mirtį man pasakė senelis. Ir ne veltui. Šiais laikais „multitaskinimas“ – daugelio darbų dirbimas vienu metu – tapo tokia įprasta norma, kaip vienoje rankoje laikyti peilį, kitoje – šakutę, o laisva koja po stalu kibinti kaimyną iš dešinės arba spirti į blauzdą pokalbio toną pametusiam vyrui. – Ko tu mane spardai? – tuomet tiesiai šviesiai paklausdavo senelis, o mano močiutei nurausdavo skruostai. Dabar geras tonas, jei žmogus yra užsiėmęs. Užsiėmęs, daug di...
Stasys Banifacius-Ieva – žmogus-reiškinys, kurį dažniausiai galima išvysti ŠMC renginiuose ar per kitų galerijų parodų atidarymus. Neretai jis pasirodo nekviestas ir nelauktas, nešinas kokiu keistu objektu arba pats transformuojasi į meno objektą. Savotiškas Prometėjas, be baimės žengiantis ir žiūrovo, ir vertintojo link. Kiekvienas jo pasirodymas svetimose parodose su savo meno kūriniu – tai iššūkis pernelyg didelio rimtumo sukaustytiems meno kūrimo, pristatymo, vartojimo ir vertinimo ritualams...
Rojus – mandagiųjų buveinė, taip XIII a. skelbė šventasis Tomas Akvinietis, neabejotinai nenujausdamas, kokių entuziazmo aukštumų pasieks žmonija vos po 750 metų. Regis, dabar retorikos lygyje globaliu mastu liudijame viešosios laikysenos slinktį į priešingą pusę. Lapkričio 17-osios „The Guardian“ numeryje rusų žurnalistas Leonidas Ragozinas kreipėsi į draugus Amerikoje bei Europoje kaip žmogus iš valstybės, kurią 17 metų valdo autokratinis režimas, perspėdamas, jog tokiems žmonėms kaip Donald...
Jono Meko vizualiųjų menų centre atidaryta vieno pirmųjų Vilniaus konceptualistų Ramūno Paniulaičio (1957–1982) kūrybos retrospektyva. Netrukus bus išleista ir knyga, kurioje surinkti Paniulaičio draugų (Česlovo Lukensko, Rūtos Lukenskienės, Gintaro Zinkevičiaus, Gabrieliaus Lukošiaus, Paniulaičio sesers Violetos Pospielovos) atsiminimai. Sovietų Sąjungoje, o ir visoje Rytų Europoje „konceptualus posūkis“ (dažnai vadinamas tiesiog Rytų Europos konceptualizmu) tenka XX a. 8 dešimtmečiui,...
Toli toli, miškų gelmėje, mažoje vienuolyno celėje gyveno vienuolė. Jos vardas buvo sesuo Agresija. Ji melsdavosi dukart iš ryto ir vienąkart vakare vis prašydama: – O, Dieve, mylimas Dieve, gerasis, leisk man supykti. Tačiau Dievas likdavo kurčias jos maldoms. Kad ir kaip norėdama, tykioji sesuo niekaip negalėdavo supykti. Gal dėl to kaltas buvo jos gyvenimo būdas, gal aplinka. Tiesiog nepasitaikė bjauraus ir pykdančio elgesio tipų, kurie, pavyzdžiui, velniškai įkyrėtų nesąmonėmis arba mokėt...
Sakau, būkim kuklūs, bet nereikia kuklintis. Mano atradimas galbūt prilygsta reliatyvumo teorijos apsireiškimui, tik atsiprašysiu, kad aš beveik nieko apie tą teoriją nenutuokiu. Kaip priimta sakyti „visi“, visi apie ją šneka, o kas tai yra iš tikrųjų, žino nedaugelis. Nu žodžiu... Po tam tikrų apmąstymų patyriau nušvitimą – kiaušiniai brangsta todėl, kad ne vištos nustato jų kainą. Ne, vis dėlto neduoda ramybės reliatyvumo teorija. Ne tik todėl, kad kiaušinių kaina kažkaip su reliatyvumu siej...
Šiemet per Jonines virš Europos pakibus karščio banga – ja sunkiai alsuoja draugai, šiaip ne taip judantys Lietuvon dviračiais iš Slovėnijos, nuo jos rasoja prakaitu mano paties pakaušis dar Vilniuj, laukiant prie lėktuvo trapo; todėl nusileidęs nesistebiu, tik prisimenu: Tėgely – pirmąjį skrydį gyvenime kepančion Romon (dar „FlyLAL“ avialinijomis), Berlyne – pirmąją Teherano popietę (išlipus iš apytvankio autobuso nė kiek nepagerėja). „No Pasaran!“ – paskelbiu karščiui, užsimaukšlinu kepurę su...