Publicistika


Ekstatinio šokio praktikų populiarėjimas atspindi žmogiško ryšio poreikį       „There is a dance that only you know how to do.“*  Gabrielle Roth   Gabrielle Roth & The Mirrors - Selected Works (1985-2005) albumo viršelis   Tėvų kambarys skęsta vakarinės saulės fokstrote. Siekiu išsiaiškinti, ar įmanoma grožėtis saulėlydžiu balkone ir trypti ant kiliminės dangos tuo pat metu. Sukasi Roy’aus Orbi...


Emigravusių lietuvių šokėjų santykiai su Lietuva bei migracijos atspindžiai Lietuvos šokio scenoje     Lietuvių emigracija žiniasklaidoje daug metų aptarinėjama kaip nacionalinė, sprendimo reikalinga problema, tačiau, tyrinėjant lietuvių šiuolaikinio šokio profesionalų (e)migraciją, matyti kone vien privalumai: kelionės, studijos, darbo patirtys užsienyje ir mezgami ryšiai su tarptautinėmis institucijomis padėjo per gana trumpą laiką pasiekti įsp...


× Dovilė Zavedskaitė Su choreografe, atlikėja, mokytoja, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos šiuolaikinio šokio programos kuratore Lina Puodžiukaite-Lanauskiene kalbamės apie tai, kuo gyvena šiuolaikinio šokio bendruomenė, kokie jos judėjimo žemėlapiai, kaip šokį atranda ir prisijaukina auditorija.      Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė. Pauline Schneider nuotrauka   Dar visai neseniai Lietuvos šiuolaikinio šoki...


Persvarstant Daliaus Jonkaus straipsnį „Kodėl demonizuojamas moterų erotiškumas?“     2023 m. rugsėjo „Literatūroje ir mene“ (Nr. 15) buvo išspausdintas filosofijos profesoriaus Daliaus Jonkaus straipsnis „Kodėl demonizuojamas moterų erotiškumas?“ Jame estetikos ir kultūros tyrinėtojas užduoda daug klausimų, susijusių su moters kūnu, jo reprezentacija meno kūriniuose, tačiau dėl kai kurių įžvalgų norisi polemizuoti. Straips...


  Europos kultūros sostinės palikimas Eleusine     2023-iųjų pradžioje „Dviračio žinių“ peliukai postringavo, kad Kaunas galėtų neperduoti Europos kultūros sostinės vardo, mat jį perimančių miestų, tarp jų ir Graikijos Elefsinos, niekas nežino, pavadinimų ap­skritai neįmanoma ištarti. Vargu ar per metus padaugėjo lietuvių, sužinojusių apie Eleusiną dėl jam suteikto vardo, o seni graikiški vietovardžiai išties dažnai skamba painiai. Vis dė...


× Dita Rietuma Filmus „Kryčio anatomija“ („Anatomie d’une chute“) ir „Interesų zona“ („The Zone of Interest“) drąsiai galima laikyti praėjusių metų reikšmingiausiais Europos filmais. Abu pelnė daugybę apdovanojimų, o juose vaidinanti patyrusi vokiečių teatro ir kino aktorė Sandra Hüller tapo pasauline žvaigžde. Nors būtų neteisinga teigti, kad pasaulis apie S. Hüller prieš tai nieko nežinojo. Be abejo, žinojo. 2...


Autorė dalinasi įspūdžiais apie Paupio kino teatre „Pasaka“ vykusią Andrėjos Puskunigytės parodą „Daylight Saving“ ir svarsto apie žmogaus vietą globalizacijos, verslo ir skaitmenizacijos paveiktoje šiuolaikinėje architektūroje.      Verslo centro „Jasinskio 2“ vizualizacija. „Eika Development“ nuotrauka   Paupio mikrorajonas, kuriame dirbau, skatina pagalvoti apie humoro jausmą, tą šeštąjį pojūtį, padėj...


× Dovydas Kiauleikis   Šiuolaikiniai scenos menai, meno vaidmuo visuomenėje, valstybinių ir nevyriausybinių teatrų santykiai, meninių idėjų ir pinigų stoka – taip plačiai kalbėjomės su scenos menų prodiusere Ana Ablamonova. Ana šiemet įvertina Šv. Kristoforo statulėle, o pernai per „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus pelnė Boriso Dauguviečio auskarą. Pagrindinė Anos veikla – prodiuserinė kompanija „Operomanija“, plėtojanti...


Rankraščiai Pirmosios knygos konkursui priimami iki kovo 1 d.     Po savaitės baigsis dar vienas Pirmosios knygos (PK) konkursas ir prasidės ilgas rankraščių atrankos, redagavimo, o vėliau – ir spausdinimo procesas, kurio pabaigoje dienos šviesą išvys dvi naujos debiutinės knygos: viena – prozos, kita – poezijos.  PK konkursas jau atpažįstamai įsiliejęs į literatūrinį ciklą: jo egzistavimas nekvestionuojamas, kritikos strėlės į j...


  Lazdynų baseino sporto salė 2017 metais   Sovietmečiu Vilniuje viešosios įstaigos, pvz., restoranai ar organizacijų biurai, buvo noriai puošiami įvairiomis meno formomis: nuo skulptūrų iki vitražų. Šimtai jų, ilgai puošę viešąsias vietas, išnyko, o mūsų dienas pasiekė tik vienetai. Ne visos interjero puošmenos turėjo ideologinę prasmę, todėl kyla klausimas: kodėl didžioji dalis jų buvo arba sunaikintos, arba paslėptos? Į šį k...