Publicistika


1993 m. Lietuva, paskutinė iš Baltijos šalių, tyliai ir spaudžiama panaikino sovietmečiu priimto baudžiamojo kodekso 122 straipsnio I dalį – prieš 30 metų dekriminalizuotas vyrų homoseksualumas (Estijoje šis įstatymas panaikintas 1991 m., o Latvijoje – 1992 m.). Nors spaudoje ar kituose viešuose sklaidos kanaluose apie queer asmenis negatyviai, ribotai ar netiesiogiai, tarp eilučių buvo kalbama ir anksčiau, tačiau tik nuo XX a. 10 dešimtmečio...


Išprotėję dėl Japonijos

2024-02-02 01:27:33

„Kas įvyko Lietuvoje 1009 metais? Trenkta Brunonui su pagaliu per galvą ir taip paminėta Lietuva. Japonijoje apytiksliai tais metais raštinga moteris išleido pirmąjį pasaulio istorijoje psichologinį romaną ir taip pradėjo žanrą“, – gruodį vykusiame „Paviljono knygų savaitgalyje“ per diskusiją apie japonų literatūrą sakė vertėja Gabija Enciūtė. Diskusija, kurioje taip pat dalyvavo rašytojas, keliautojas Narius Kairys ir kita vertėja iš jap...


        Kviečiame ne tik pasyviai skaityti žurnalą, bet ir kartu dalyvauti: eiti į paro­das, kiną, aptarti knygas. Šiemet suorganizuosime ne vieną bendrą kultūrinę veiklą. Žurnalo „Literatūra ir menas“ prenumerata + narystė klube metams – 160 Eur. Užsisakyti čia: https://prenumeruoti.lt/litmenio-klubas     Jau žinome, ką kartu veiksime per pirmus „Litmenio“ klubo susitikimus:   klubo veikla prasidė...


„Pasinerk į sapno sferą...“ – taip Witoldas Gombrowiczius pradeda pasakojimą apie savo rašymo techniką... Taip ir darau: neriu į sapno sferą, kas kartą rašydamas (ko gero, ir skaitydamas) neriu į sapną, nes sapnas seniausia, archetipinė žmogaus kūrybos forma, pradžia buvo ne Egiptas, ne šumerai, žydai ar graikai, ne žodis, ir ne Dievas, tik sapnas. Ir štai tame sapne skamba frazė tarsi iš muilo operos: „Witoldas Gombrowiczius išg...


    „Kaip manote, koks bus tolesnis Ukrainos likimas? – mūsų klausia vokiečių kino prodiuseris ir priduria: – Svarbu mąstyti strategiškai.“ Bendraujame Amsterdame, didžiausio pasaulyje dokumentinių filmų festivalio forume, „greitųjų pasimatymų“ režimu: aš ir mano prodiuserė ukrainietė sėdime prie stalo, o įvairūs potencialūs partneriai, daugiausia prodiuseriai iš Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, paeiliui pris...


Ar dažnai nusikakinate iki Donelaičio, sėdinčio Vilniuje Universiteto gatvėje? Čia lietuvių grožinės literatūros pradininkas į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto sieną žiūri nuo 1964-ųjų pabaigos. Nors tai tik Konstantino Bogdano sukurta skulptūra, dažniau pro ją einantieji gali pastebėti gana aktyvų įamžinto klasiko gyvenimą.     Moliūgas, maišas ir kt. Šių metų spalio pabaigoje pas Donelaitį atsirado rudenio gėrybė – moliūgas, pagal visas amerikiečių...


Mareko Hłasko abėcėlė

2024-01-11 16:58:50

Marekas Hłasko – lenkų prozininkas, scenaristas. Gimė 1934 m. sausio 14 d. Varšuvoje. 1945 m. pradėjo rašyti dienoraštį. 1950 m. baigė vairavimo kursus ir įsidarbino vairuotoju. 1952 m. tapo laikraščio „Trybuna Ludu“ korespondentu. 1956 m. išėjo pirmas apsakymų rinkinys „Pirmasis žingsnis debesyse“, sulaukęs didelės sėkmės. 1957 m. pagal jo kūrybą pradėti statyti filmai. 1958 m. rašytojas gavo Lenkijos knygų leidėjų draugijo...


× Dovydas Kiauleikis Už giluminius mitologinio pasaulėvaizdžio tyrimus, prigimtinės kultūros įprasminimą, puoselėjimą ir sklaidą mitologei, tautosakininkei dr. Daivai Vaitkevičienei šiemet paskirta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Pokalbis su laureate, kaip etninė kultūra padeda nepasiklysti šiuolaikybėje.       Ar mūsų kultūra stipri? Sakyčiau, kiekviena kultūra yra stipri, kitaip negalėtų ilgai išsilaikyti. Lietuvių kultūroje turime...


Ištrauka iš knygos „Planas B: kovos su klimato kaita pionieriai ir mobilumo ateitis“   Boštjan Videmšek. „Plan B. Pionirji boja s podnebno krizo in prihodnost mobilnosti“. – V.: „UMco“, 2020.    „Kol kas ličio projektu Kolčos „K“ gyventojai nesidžiaugia. Visai nėra ko džiaugtis. Su ličiu susijusioms įmonėms mūsų žmonių nereikia. Jie ieško specialistų. O kodėl čia negalima pastatyti a...


× Vesa Sirén     Dienraščio „Helsingin Sanomat“ interviu pasaulinio garso režisierius apmąsto priklausomybių, karų ir rasizmo pavojus.     Režisieriaus Akio Kaurismäkio kūryboje atsirado naujas akcentas. Filme „Kita vilties pusė“ („Toivon tuolla puolen“, 2017) aktoriaus Sakario Kuosmaneno personažo santuoka pašlyja, nes žmona (akt. Kaija Pakarinen) geria. Naują galimybę pora gauna, kai žmona iš...