Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos Pirmosios knygos (PK) serija šiemet švenčia trisdešimtmetį. PK konkursų laimėtojai – šiandien brandūs rašytojai – prisimena savo pirmųjų knygų gimimo aplinkybes. Laura Sintija Černiauskaitė „Trys paros prie mylimosios slenksčio“, apsakymai, 1994 m. Pirmoji mano knygelė „Trys paros prie mylimosios slenksčio“ pasirodė 1994-ųjų pačioje pabaigoje, rodos, gru...
× Lina Laura Švedaitė Florent’as Georgesco – „Le Monde“ literatūrinio priedo redaktorius, rašytojas. Lyg ir esame kolegos, tačiau kontekstai – kitokie. Šiandien Lietuvos kultūrinė spauda laukia finansavimo, Vilniuje – Knygų mugės savaitgalis, o kuo gyvena „Le Monde des livres“, lietuviškai tariant, knygų pasaulis Prancūzijoje? Su kokiais iššūkiais susiduriate &scaro...
Šiuolaikiniuose interjeruose nebėra vietos knygų lentynoms, o su jomis ir pačioms knygoms? Tikriname, ar šioje dažnai ištariamoje frazėje daugiau mito, ar fakto. Jau kuris laikas iš leidėjų lūpų vis pasigirsta susirūpinimas, kad interjeruose nebesimato knygų lentynų. Esą tai rodo, kad žmonės nebeskaito knygų, kad dabar nemadinga namie jas laikyti ir kad interjero dizaineriai bei architektai, projektuodami būstus, neplanuoja knygų lentynų, taip prisi...
Tęsiu pasakojimą apie keliones po senąsias ir dabartines Prahos kavines, keliones „į nakties kraštą“, perfrazuojant Louis-Ferdinand’ą Céline’ą, ir mintimis nusikelsiu tiesiai į „pirmąją respubliką“, į tarpukario laikotarpį, kai Praha gyveno Europos avangardinio miesto gyvenimą ir, politikos filosofui Tomášui Masarykui mojant dirigento lazdele, patyrė tautinį ir kultūrinį atgimimą. Kaip ir pirmoje esė, stabtelėsiu...
× Lina Žukauskaitė Aistės Stonytės dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“ sugrąžina į XX a. 7 dešimtmečio Kauno dramos teatrą. Jo scenoje 1968 m. gruodžio 31 d. pirmą kartą buvo suvaidintas legendinis Jono Jurašo spektaklis pagal Kazio Sajos pjesę. Detektyvinė istorija apie dingusia laikytą kino juostą, kurioje įamžintas sovietų uždraustas spektaklis, formuoja epochos portretą, paženklintą galingos meninės vaizduotės lydimų sudėtingų asmeninių ir kūrybini...
Kūrinys, balansuojantis tarp fikcijos ir realybės, tiria skaitmeninio pasaulio fiziškumą ir įtemptą nekilnojamojo turto rinką Liuksemburge. Projektas apima nenutrūkstamus kelių mėnesių pokalbius virtualiojoje erdvėje su nekilnojamojo turto sukčiais, ieškant nuomoti gyvenamosios erdvės. Liuksemburgo būsto krizės kontekste kiekvienas įperkamas kambarys ar butas asocijuojasi su sukčiavimu, o dažniausiai tai ir yra sukčiavimas. Pasirinktas vienas...
Senstanti visuomenė – didžiulė problema, vis dažniau įvairiais kampais vaizduojama mene, filmuose ir serialuose. Senatvė ir senų žmonių priežiūra tampa įkvėpimu tiek komedijai, tiek tragedijai. Filmo „Plieninės damos“ kadras Senatvė – svetimas pasaulis. Nė vienas mūsų negali žinoti, ką reiškia būti paaugliu, jaunuoliu, vidutinio amžiaus arba senu žmogumi, kol patys neišgyvename atitinkamo laikotarpio. Todėl apskritai senatvė gąsdina, nesvar...
Šiuo metu Rusijos samių aktyvistai kovoja dėl prieglobsčio Sápmi žemėje Šiaurės šalių pusėje. Dėl saugumo priežasčių nežinau jų vardų. Svarstau, kaip jie įsivaizduoja būsimą prieglobsčio vietą. Neabejotinai svajoja apie geresnį, laisvesnį gyvenimą ir, rodos, savaime suprantama, kad sėkmingai iš Rusijos pabėgusio čiabuvių tautos aktyvisto sąlygos kaip reikiant pasitaisytų bet kurioje Šiaurės šalyje. Lygybė, žmogaus teisės, demokratija &nd...
Jo neišvengsi. Jeigu gyveni Suomijoje ir tavo darbas bent truputėlį susijęs su literatūra, Ville Hytönenas anksčiau ar vėliau atsiras tavo gyvenime. Pati su juo pirmąkart netiesiogiai susidūriau per tris 2007–2014 m. išleistus esė rinkinius, kuriuose šiuolaikiniai suomių poetai apmąsto, kaip rašo eilėraščius ir supranta savo tekstų poetiką (kelių esė ir jų autorių poezijos vertimus 2018 m. spausdino „Literatūra ir menas“). Hytön...
Sėdžiu ir rašau prie stalo Prahos bute, Vinohraduose, ir nostalgiškai dairausi po miestą, kurį jau tuoj tuoj apleisiu. Į Prahą atvykau 2004-aisiais, kai mano dabar jau velionis tėvas patyrė antrą siaubingą infarktą, tąsyk „kabėjau“ ant telefono linijos Kampo parke ir, siurbčiodamas „bavorako“ kokteilius, dūmijau „Camel“ vieną po kitos lyg koks neurotiškas turkų šoferis. Buvo pavasaris, tviskėjo Prahos aukso šydas iš gė...