Publicistika


Ne visi keleiviai, įlipę į specialiai Knygų mugei skirtą autobusą, žinojo, kur juos veža. Antai viena tigriniais kailinukais pasidabinusi dama žūtbūt bandė prašytis „į bazę“, o dvi garbesnio amžiaus moterys, atsivėrus durims prie „Litexpo“, paklausė vairuotojo, ką joms dabar daryti (visai kaip Jarmusho „Patersone“). Ir žinančius, ir nežinančius šįmet pasitiko kone donelaitiškai įmurusi žemė, įšalusios ir lėtai tirpstančios eilės prie kasų bei mobilios užkandinės, kuriose galėjote ragauti puode m...


Michela Murgia (g. 1972) – italų rašytoja ir publicistė, kilusi iš Sardinijos. Pirmajame romane „Pasaulis turi žinoti“ (it. „Il mondo deve sapere“) satyriškai aprašė telerinkodaros pasaulį ir jame įsigalėjusį ekonominį bei psichologinį darbuotojų išnaudojimą (knyga gimė iš asmeninės autorės patirties dirbant viename Sardinijos skambučių centre). Tarptautinio pripažinimo sulaukė Murgios romanas „Akabadora“ (it. „Accabadora“) eutanazijos tema. jis išverstas į daugiau nei 20 kalbų ir pasakoja apie...


Modernus žmogus nuolatos skuba. Jis valgo eidamas, elektroninį paštą tikrina autobuse, telefonu skambina mindamas dviratį ir vis kaunasi su galutiniais projektų terminais. Vienas populiariausių linkėjimų per Naujuosius buvo „daugiau laiko praleisti su šeima ir draugais“. Kaipgi čia išeina, kad trokštame turėti daugiau laiko, nors akivaizdu, kad jo gerokai padaugėjo. Amžiaus vidurkis Vokietijoje – 80 metų, per pastaruosius 130 metų jis padvigubėjo. O darbo laikas sutrumpėjo: dabar dirbame 38 val....


 Prie kasos prieina močiutė su lazdele, skarele ant galvos ir Valerie Solanas „Vyrų išnaikinimo draugijos manifestu“ rankose.– Sveiki gyvi. Gal turit antrą? Pirkčiau dvi.– Turim.– Nesijuokit – perku dovanų. Vargšės Lietuvos moterys. Gaila man jų –­ tegul paskaito. *Eurika pakuoja knygas, skuba, nes tuoj atvažiuos kurjeris. Knygyne pasirodo nebe pirmą kartą matomas vyrutis ir pasilenkęs prie jos tyliai paklausia:– Atsiprašau, norėjau paklausti vieno klausimo.– Negaliu kalbėti, labai skubu.–...


Bendradarbiaudami su VU Gyvybės mokslų centru pradedame spausdinti straipsnių ciklą „Gamtos mokslai – humanitarams“ Dvi ląstelės – bakterija ir gyvūno ląstelė – tarsi sesutės, kilusios iš vieno protėvio, bet atsiskyrusios labai labai seniai. Atsiskyrė ne iš karto, keitėsi po truputį, daugėjo vienoms vienokių, kitoms kitokių pasikeitimų (mutacijų), skirtingos gyvenimo sąlygos dar labiau skyrė sesutes, o gal ir skirtingas „charakteris“ (kaip dabartinėse mūsų šeimose) davė pradžią daugybei skirt...


Paprastai sakoma, kad kalba atspindi tikrovę. Tačiau užtenka vieno žodžio prie altoriaus ir paaiškėja, jog kalba ne tik atspindi, bet ir keičia tikrovę, formuoja žmogaus tapatybę. Taip pat sakoma, kad ekranai – televizoriaus, kompiuterio, planšetės, telefono ir t. t. –­ kartais tiksliai, kartais iškreiptai, bet taip pat atspindi tikrovę. Negana to, kažin ar būtų įstabu, jei greitai išgirstume apie santuoką, įvykusią per skaipo konferenciją. Na, o jei ekranas tikrovę gali keisti, tuomet prasmin...


Prieš atsiritant Knygų mugės cunamiui, kalbuosi su žurnalistu, istoriku, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiuoju redaktoriumi ir talentingu jaunosios kartos prozininku TOMU VAISETA, neseniai išleidusiu romaną „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Koks tavo santykis su Knygų muge? Kaip jis pasikeitė, kai tapai vienu iš ten dalyvaujančių autorių? Santykis – kuo puikiausias. Nuo paauglystės išsiugdžiau džiaugsmą eiti į mugę kaip į šventę. Tarp tiek žmon...


...tai, ką istorikai vadina praeitimi, yra intelektualinis konstruktas. Zachary S. Schiffman. „Praeities gimimas“   Viduramžių žmonės mėgsta stebėti ir ne tokius malonius reginius [spektaklius]. Paskutinį 1425 metų rugpjūčio sekmadienį į Armanjakų rūmų kieme Sent Onorė gatvėje esantį aptvarą, kur uždarytas gražiai įmitęs paršas, įleidžiami trys lazdomis ginkluoti neregiai. Jie turi pamėginti užmušti tą paršą. Žinoma, stengdamiesi pataikyti į gyvulį, jie daužo vienas kitą, tad jei vieto...


Vasario 1-ąją apsilankius konkursinių projektų ekspozicijoje Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Konkurso organizatorius ir finansuotojas – Vyčio visuomeninis komitetas ir Vyčio paramos fondas. Esu jau rašęs ir kalbėjęs šia tema. Laukiau konkurso rezultatų lyg ir tikėdamasis stebuklo, lyg ir ne. Taip ir įvyko: stebuklas lyg yra, lyg ir ne. Bent jau skulptoriai parodė, kad gali. Taip drįstu teigti. Tema iki dugno dar neišsemta. Todėl kalbėkimės, kalbėkimės... Kaip dailininkas heraldikos srityj...


ARNAS JUNDZĖ (g. 1965) – latvių rašytojas, žurnalistas, TV kultūros laidų vedėjas ir scenaristas. Nuo 2015 m. gegužės mėnesio – Lat­vijos rašytojų sąjungos pirmininkas. Išleido prozos knygas: „Gardžiųjų vištelių savaitė: septyni banditų laikų apsakymėliai“ (2012), „Dulkės smėlio laikrodyje“ (2014), „Kristoferis ir Šešėlių ordinas“ (2015), pirmą latvių kriptotrilerį „Bergas & relikvijų medžiotojai“ (2016). Spausdiname trumpintą rašytojo Egilo Ventero pokalbį su A. Jundze, publikuotą žurn...