Edgar Allan Poe. „Auksinis vabalas". Iš anglų kalbos vertė Antanas Paragys. – Vilnius: „Baltos lankos", 2013. Nauja „Baltų lankų" serija „Mažos didelės knygos" suteikia galimybę savo lentynose turėti nesenstančią klasiką (ir ne tik) kišeniniais formatais ir minkštais viršeliais. Kitaip sakant, neinvestuodami į knygų išvaizdą ir kokybę (saviškes šios serijos knygas spėjau gerokai aptrinti, nulankstyti jų viršelius ir įplėšti vieną kitą puslapį), leidėjai, reikia suprasti, pajėgas meta į skaitymo...
Marcelijus Teodoras Martinaitis1936 04 01–2013 04 05 Balandžio 5 dienos vakarą po sunkios ligos užgeso rašytojo, poeto, eseisto, vertėjo, žymaus visuomenės veikėjo, vienos iškiliausių dabarties lietuvių kultūros asmenybių – Marcelijaus Martinaičio gyvybė.Marcelijus Teodoras Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 d. Paserbentyje, Raseinių rajone. Mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, Kauno politechnikume įgijo ryšių techniko specialybę. 1959–1964 metais studijavo lietuvių kalbą ir lite...
Per metus išleistų knygų bendrą vardiklį sunkoka apčiuopti, nes bent kiek patikimiau išryškinti bendrąsias literatūros tendencijas reikia didesnio laiko „nuotolio", atsitraukimo. Tačiau galime susidėlioti subjektyvią kūrinių mozaiką, kurioje greta atsirastų įvairiopos meninės vertės, stilistikų ir žanrų kūriniai. Jų dėlionę labiausiai nulėmė kūrinių tematinės konsteliacijos. Stiprus įspūdis, kurį paliko Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Išvarymas", paskatino mintyti apie bendruomenės ryšių trūkinėj...
Tokias ir panašias užduotis savo mokiniams mėgsta duoti vienas žinomas Lietuvos tapytojas maloniai gyvūniška pavarde. Tad ir aš panašiai apie mėnesio knygas: dvi geros, viena nevykus; dvi biografinės, viena apie žydus; dvi protingos, viena bepročio. Mirkteliu savo pseudoalter ego ir pradedu nuo tos, kurioje du autoriai, vienas Gary. Emile Ajar. „Pseudo". Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė. Romain Gary. „Emile'io Ajaro gyvenimas ir mirtis". Iš prancūzų kalbos vertė Diana Bučiūtė. – Viln...
C. Nooteboomas (g. 1933 m.) – daugybės literatūrinių apdovanojimų laureatas, skelbtas kandidatu į Nobelio premiją. Poetiškas, santūrus, paprastumu sukrečiantis romanas „Ritualai" („Baltos lankos") – vienas garsiausių XX a. nyderlandų literatūros kūrinių. Ar egzistuoja tipiška europietiška literatūra? Ir jei taip, ar ji dėl globalizacijos nepraranda savasties, išskirtinumo? Siūlome pokalbį su nyderlandų rašytoju. Die Zeit. Jūsų knygoje „Kaip tampama europiečiu?" yra išspausdinta 1989 metais Briu...
Rimvydas Stankevičius. RYŠYS SU VADAVIETE. Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. Neslėpsiu – Rimvydo Stankevičiaus „Ryšio su vadaviete" laukiau nekantriai. „Laužiu antspaudą" (2008) – pirmąją, bet koncentruotą, labiausiai išgrynintą „trilogijos" knygą kadaise perskaičiau su malonumu. 2010 m. pasirodę „Patys paprasčiausi burtažodžiai" įdomūs dėl transformacijomis grindžiamo pasaulėvaizdžio, užkalbėjimų inkliuzų. Paskutinę „trilogijos" dalį atsiverčiau tikėdamasi, k...
W. G. Sebald. IŠEIVIAI. Iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2011. W. G. Sebaldo, 1944–2001, (dokumentinis) romanas, arba originalūs pasakojimai, „Išeiviai" pasirodė 1992 metais. Iš Bavarijos kilęs rašytojas tuo laiku jau ir pats buvo išeivis – vos baigęs germanistikos studijas Fribūro universitete, apsigyveno Didžiojoje Britanijoje. Dėstė Mančesterio (nuo 1966 m.), vėliau – Noridžo Rytų Anglijos (nuo 1970 m.) universitete. Pasirodžius „Išeiviams", lig tol net tėv...
Ingrida Vizbaraitė. „Karžygiuko istorija". Iliustravo Marija Smirnovaitė. – Vilnius: „Nieko rimto", 2012. Mes be žygių nenurimsim – tai reikia turėti omeny, imant skaityti, ko gero, bet kokią lietuvišką knygą. Netgi receptų. Ir nesvarbu kokių, kulinarinių ar vaistažolinių.Ne išimtis ir literatūra vaikams. Štai iš pažiūros nekalta knygelytė, o vadinasi iškilniai. Kodėl knygelė vadinasi „karžygiuko", o ne, pavyzdžiui, „kirpėjuko" istorija? Juk simpatiškas mažutis padarėlis, nupieštas dailininkės...
Granauskas R. Šventųjų gyvenimai. Novelių apysaka. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. Šią naująją Romualdo Granausko novelių apysaką turbūt taikliausiai nusakytų bulvės metafizikos metafora, pasiskolinta iš A. Šliogerio filosofinių įžvalgų. Gruoblėta, grubi, gumbuota novelėse vaizduojama buitis nelyginant bulvė – sena, susitraukusi, tačiau magišku būdu pro savo akis išleidusi žalius, vitališkus sielos daigus, kurie galėtų augti, stiebtis, o atėjus metui ir vėl sužydėti. Nuo š...
Nepasakysi, kad vasario mėnuo į kultūrinės spaudos puslapius būtų atnešęs ką naujo – nebent naują ir, prisipažinsiu, man atgrasų „Šiaurės Atėnų" dizainą. Tai puikiausiai patvirtina savaitraščio „Literatūra ir menas" pirmojo vasario numerio prozos publikacija – Petro Venclovo alegorija (?) „Baladė apie širdį". Pirmieji sakiniai netgi nuteikia viltingai, ėmus skaityti tekstą, atrodo, kad šįsyk autorius tai jau tikrai nustebins. Deja, reikia pripažint: toks jausmas apima pradėjus skaityti bet kurį...