Literatūra


„Kitų knygų“ leidyklos pasiūlymui redaguoti naują Julio Cortázaro romano „Žaidžiame klases“ leidimą neatsispyriau tik todėl, kad tai mano numylėta jaunystės knyga, kurią, ko gero, esu skaičiusi daugiau kartų nei kokią kitą. Skaičiau ją įvairiais gyvenimo laikotarpiais, tai vienu, tai kitu autoriaus nurodytu būdu. Žavėjo ne tik galimybė pasirinkti skaitymo variantą, nestandartinė, moderni romano struktūra, bet ir jo veikėjai, bohemiškas, nemiesčioniška...


Pasak Friedricho Schillerio, atsitiktinumų nėra. Tai, kas kartais atrodo vien aklas atsitiktinumas, išplaukia iš gilios versmės. Galbūt, bet Julio Florencio Cortázarui ateiti į Lietuvą padėjo gryniausias atsitiktinumas. Tą šiltą 1975 m. vasaros dieną einu Lenino (dab. Gedimino) prospektu, kaip paprastai susitinku Almį Grybauską (ten paskui dažniausiai ir įvykdavo visokių neminėtinų stebuklų) ir netverdamas džiaugsmu skubu pasigirti: žinai, versiu J. Cortázaro &...


Autorinės klišės

2025-03-28 22:19:14

Kaip kasdieniame gyvenime rašytojai tvarkosi su klišėmis? Kaip reaguoja jas užtikę skaitomame tekste? Kokiomis nuostatomis dėl klišių vadovaujasi, kai rašo patys? Akvilina Cicėnaitė Kyla pagunda į klausimą apie klišes atsakyti klišėmis, bet susilaikysiu. Neseniai vieną straipsnį užbaigiau žodžiais „ateitis parodys“, bet išbraukiau sudrausminta: „Gal tos banalybės nereikia?“ Be jokios abejonės, klišės į mano tekstus...


× Sara Poisson Daugelio mūsų savijautą dabar būtų galima pavadinti bandymu atsilaikyti prieš neramumų bangą. Sproginėja ne tik sprogmenys, griūva ne tik miestai ir žūsta ne vien žmonės. Trupa, lydosi anuomet saugios atrodžiusios mąstymo sistemos. Reikšmes keičia net „savaime suprantamos“ sąvokos. Ar filosofas gali pasimetusiam protui pasiūlyti kokią nors žmoniškesnę išeitį? „Man filosofija yra sudėtinga ekologinė sistema ar terpė, kurioje tur...


Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus 2025-uosius Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko metais, pasitaikė proga padaryti vieną kitą pataisą šios dabar didesnei daliai tautos – pripažinkime tiesiai šviesiai – mažai ką sakančios asmenybės biografijoje. Jei pasirodytų lietuviškame „Poezijos pavasaryje“, M. K. Sarbievijus nepaliktų daug šansų šio renginio laureatams, kurių dauguma vargu ar yra ką nors girdėję apie sapfines, archilochin...


Populiarioji literatūra. Apie ją literatūros profesionalai kas keletą metų padiskutuoja, pasamprotauja publikacijose, tačiau bendro sutarimo nepasiekia, kritikai nepastebi arba atmeta. Atrodo, kad ji labiau skaitoma nei aptariama, todėl vis dar mokomės ją vertinti. „Šiuolaikiniame literatūros lauke stebime ne tiek naujų žanrų, struktūrų ar stilių atsiradimą, kiek jau įsitvirtinusių kontaminacijas ir persidengimus“, – taip savo straipsnį „Ar verta XXI a. prie&scaro...


„Liuksemburgo jūra“ yra debiutinė Rūtos Vyžintaitės poezijos knyga, laimėjusi „Pirmosios knygos“ konkursą ir 2024 m. išleista Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos. Ryškiausi jos bruožai – socialumas, dėmesys istorijai, miestui, atminties temai. Autorė yra kaunietė, pasižymi aktyvia veikla ir pozicija – ji poetautojų grupės narė, žurnalistė ir scenaristė, slemerė, o gyvenimiški interesai, atvirumas žmonių, miestų ir tautų istorijai į...


  Dalius Jonkus. Arūno Kulikausko nuotrauka   „Mūsų pasaulis: paslaptingas, tamsus, netobulas, bet pilnas metaforų. Jei kas pasakytų, jog mūsų pasaulis yra (ar tėra) matrica, egzistencijos tinklas, netikiu, kad metafora jame neišmuša nė vieno tos matricos saugiklio, neužtrumpina laidų, neišjudina ir nesujaukia skaičių sekos.“ Birutė Grašytė-Black   Meninė realybė pasižymi dvilypumu. Ji atkartoja pasaulio fenomenų struktūras ar net mat...


× Denis Cosnard Knygų „Aušros pažadas“ ir „Dangaus šaknys“ autoriaus pusbrolis XX a. aštuntajame dešimtmetyje dangstėsi rašytojui priklausiusiu Émile’io Ajaro slapyvardžiu. Apie išmoningiausią XX a. literatūrinę apgaulę 2023 m. Prancūzijoje išleistuose memuaruose pasakoja Paulis Pavlowitchius. 1981 m. birželį, praėjus šešiems mėnesiams po Romaino Gary savižudybės, jo pusbrol...


Mindaugas Kvietkauskas. „Gruntiniai vandenys“, V.: „Odilė“, 2025   Mindaugas Kvietkauskas, „Gruntiniai vandenys“ Truputį keista rašyti šiuos žodžius – antroji literatūrologo, eseisto, vertėjo ir poeto Mindaugo Kvietkausko poezijos knyga. Pirmoji – „Rabi“, laimėjusi Rašytojų sąjungos Pirmosios knygos konkursą, buvo išleista 1998 (!) metais. Ne veltui knyga vadinasi „Gruntiniai vandenys“,...