Su Mantu Balakausku susitikome poezijos skaitymuose, tada jis prasitarė, kad spaudai rengiama jo trečioji knyga. Apsidžiaugiau, o kai paminėjo pavadinimą „Ferrum“, suklusau ir dar neskaičiusi rinkinio, tik išgirdusi pavienius eilėraščius pagalvojau, kad geležies konotacijos Manto naujai knygai labai tinka. Rinkinyje radau įvairiapusę šio cheminio elemento traktuotę. Eilėraštyje „[ Fe ]“ karaliaus Mido mitas susipina su alchemija, transmu...
Čilės rašytojo Roberto Bolaño (1953–2003) „Nacių literatūra Amerikoje“ – viena tų knygų, kurias šiek tiek nejauku skaityti viešumoje. Kaip „Lolitą“. Vien pavadinimas, atrodo, pritrauks kreivų žvilgsnių, o ant viršelio besipuikuojantis impozantiškas Reichsadler stiliaus erelis (tiesa, naguose laikantis ne svastiką, o pavadinimą, kurio šriftas sufleruoja apie nacių mėgtą gotikinę kaligrafiją) tuos kreivus žvilgsni...
Yra knygų, kurias reikia perskaityti vaikystėje ir grįžti prie jų jau suaugus. Su šita knyga man taip nesusiklostė; kai ji pakliuvo į rankas, jau ruošiausi studijoms Vilniaus universitete ir skaičiau visokius rimtus bei fundamentalius tekstus. Martinas Heideggeris su savo iškilmingai griaudėjančia orakulo iškalba tuomet atrodė esąs tas mąstytojas, kuris turi raktus į giliąją tikrovės paslaptį; „būties užmarštis“ kur buvusi, kur nebuvusi įsliūkindavo...
Kadaise rašiau apsakymą, kurio niekada nepublikavau, apie tėvą ir sūnų, gyvenančius skurdžiame ūkyje, kur staiga nepaaiškinamai pradeda gaišti gyvuliai, jie neišnešioja savo jauniklių arba šie gimsta su keistais simboliais ir žymėmis ant odos. Vienoje apsakymo vietoje karvė atsiveda tai, kas veterinarų kalboje vadinama amorphous globosus. Biologinė anomalija, kai gyvulio (ar net žmogaus) naujagimis gimsta be galvos, be galūnių, bet su oda ir kailiuku, ka...
Elisa Shua Dusapin – korėjiečių ir prancūzų kilmės autorė, gyvenanti (bent jau formaliai) Šveicarijoje, bet pastaruosius kelerius metus leidusi įvairiuose kraštuose, kur atsidurdavo dėl rašomų romanų. Jų aplinka apima plačią teritoriją: nuo Prancūzijos kaimų iki Vladivostoko ir Tolimųjų Rytų – Japonijos, Pietų Korėjos. Neseniai autorė lankėsi ir Lietuvoje, tiesa, ne naujai rašomo romano skatinama. Kauno literatūros savaitėje ji kalbėjo apie pirmąjį savo ro...
2025 m. prozos knyga „Bevardžio sagos“ išpildo autoriaus pamatinį kūrybinį interesą – atskleisti pokario pasipriešinimo reikšmę ir kartu ugdyti visuomenę. Vytautas V. Landsbergis žaismingomis pasakomis ugdė jaunąją kartą, savo filmais apie partizanus prisidėjo įtvirtindamas rezistenciją kaip neatsiejamą lietuvių savimonės, tautinio pasakojimo sąlygą. Ši knyga – dar vienas pasakojimas, sudarytas iš dešimties taupios apimties naraty...
Tiksliai nebepamenu, kada perskaičiau sovietinį Liono Feuchtwangerio „Apsišaukėlio Nerono“ leidimą (vertė Simas Račiūnas), bet tikrai jau buvo paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis, laukinio kapitalizmo – chaoso, maišaties, smurto – ir kartu didžiulių vilčių, smalsumo, naivaus idealizmo metas. Kodėl tuomet iš lentynos išsitraukiau neišvaizdų, sienų apmušalų raštą primenančiu viršeliu „Apsi&s...
Kostas Strielkūnas – futbolo komentatorius, protmūšių kovotojas, poeto Jono Strielkūno vaikaitis, prisiekęs vilnietis. 2025 m. leidykla „Baltos lankos“ išleido jo detektyvinį romaną „Mieste nebetiki velniais“. Su Kostu pasikalbėjome apie jo debiutinės knygos temas, kūrybos būdus ir kitus gyvenimo klausimus. Kostas Strielkūnas. Mariaus Morkevičiaus nuotr. Kostai, kaip jautiesi tapęs knygos autoriumi? Ir kodėl pasirinkai Lietuvoje vis...
Amerikiečių rašytojo Cormaco McCarthy (1933–2023) romanas „Kelias“ šiemet mini dvidešimties metų sukaktį. 2025 m. sulaukėme jo antrojo lietuviško leidimo su Violetos Tauragienės atnaujintu vertimu. Penktadalis amžiaus yra reikšmingas laiko tarpas, todėl prasminga iš naujo pasvarstyti, kuo apskritai tebėra aktualus kūrinys, kurį šiais laikais įprasta laikyti poapokaliptinės literatūros klasika. Leidėjai mini išaugusį skaity...
Vytauto Kazielos poezijos knyga „Juodi išbaidyti žvėrys“ – vientisas poezijos rinkinys, parašytas iš ribinės žmogaus būsenos: tarp gyvenimo ir mirties, tarp atminties ir užmaršties, tarp tikėjimo ir visiško dvasinio išsekimo. Pavadinimas sufleruoja ne socialinį ar politinį pasaulio vaizdą, o vidinės būsenos zoologiją – kalba apie žmogaus sieloje besiblaškančius „juodus išbaidytus žvėris“, kurie tampa...