Orlando Figesas (g. 1959; jo pavardė tariama Fáidžyzas) laikomas vienu geriausių Rusijos žinovų Vakaruose. 2024 m. vasarį jį kartu su keliolika kitų britų akademikų Vladimiro Putino režimas įtraukė į juodąjį sąrašą – istorikui draudžiama lankytis Rusijoje, nes jis kalbėjo, kad reikėtų, jog karas pasibaigtų visiška Ukrainos pergale. Bet ši knyga angliškai pasirodė daug anksčiau – 2002 m. Pasakojamos istorijos laiko riba užbraukiama po Le...
Pagal išsilavinimą filologas, poetas ir eseistas Gintaras Bleizgys nebijo rašyti ir dar labiau nebijo publikuotis, jo bibliografijoje – daugiau nei dešimt eilėraščių rinkinių (iš kurių turbūt brandžiausi yra „Jonas krikštytojas“ ir „Sodas“), taip pat kelios prozos knygos, grįstos labai asmeniška patirtimi. „Urbino liepsnos“ tekstai parašyti per 10 dienų vienos kelionės metu 2014-aisiais....
„Sizifas negalėjo nustoti ridenęs savo akmens, – bet tu gali“ – tokia Joshua Rothmano straipsnio „Ar turėtum tiesiog pasiduoti?“ paantraštė („The New Yorker“, 2024 m. spalio 8 d.). Pavadinimas provokuojantis, bet net neskaitęs straipsnio žinojau, koks atsakymas tikrai nebus. Viename populiariausių intelektualams skirtų leidinių šiais laikais neįmanoma įsivaizduoti straipsnio, kuris į užduotą klausimą atsakytų paprasčiausiai TAIP: viso...
Pradėdama skaityti naują Agnės Žagrakalytės knygą nusiteikiu žaisti. Ši autorė nuolat stebina išmone ir idėjomis – jau skaitėme istorinį romaną, komiksą, bande desinée, kortelių romaną. Kūrybą A. Žagrakalytė apibūdina kaip išradinėjamą dviratį, kurį montuoja iš daugybės detalių instruktuojama vaizduotės („15min.lt“). Sakyčiau, žaviai postmodernus veiksmas. Naujausia poezijos knyga „Liekamieji reiškiniai“ pristatoma...
Pirmasis Kotrynos Zylės romanas suaugusiesiems sutiktas euforiškai (žr. „Goodreads“). Adaptuotas folkloras, vaizduotės šventė, jautrios temos, pavykę veikėjai, originaliõs, anot Pauliaus Jevsejevo, „pasaulėkūros branduolys“ – visa tai šaunu. Kritikai ir apžvalgininkai susitelkė vien į turinį arba siužetą ir neatkreipė dėmesio į kalbos organizavimo (ir deformavimo) praktiką tekste, t. y. nevertino sluoksnio, kuriame tekstas pirmiausia ir formuoj...
„Pozuotoja“ – pirmasis savarankiškas, autonominis autorės kūrinys (ankstesni pasirodė periodikoje, „Literatūrinių slinkčių“ almanache), tačiau vadinti jį debiutiniu neapsiverčia liežuvis: stebina ir pasirinkta tema (vizualumo santykis su tikrove), ir tinkama romano struktūra, liudijanti I. M. Sokolovaitės gebėjimą kurti kūrinio karkasą, supinti siužeto gijas taip, kad neišskystų knygos idėja. Kalbėti apie tokius kūrinius nėra lengva, nes ir kū...
Kiekvieną rudenį mūsų žemdirbiai skaičiuoja viščiukus, o prancūzų leidėjai skaičiuoja literatūros premijas, kurių Prancūzijoje yra per pusantro tūkstančio. Žinoma, premija premijai nelygu. Pinigine išraiška didžiausia yra Gruodžio premija, kurios dydis – 15 tūkst. eurų. O pačios garbingiausios Goncourt’ų premijos laureatai gauna tik dešimties eurų čekį, kurį ne vienas iš jų yra įsirėminęs ir pasikabinęs ant sienos, nes parduotuvėje už jį nelaba...
Akimirkas su žiemą pramogaujančiais ir Kalėdas švenčiančiais lietuvių rašytojais bei kultūros ir visuomenės veikėjais iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvų parinko muziejininkės Jurgita Davidavičiūtė, Marija Kaškonienė, Beata Starodubova, rinkinių saugotoja Birutė Glaznerienė, edukatorė Kristina Grigonytė-Šerpenskienė. Daugiau kadrų – specialioje Limis.lt virtualioje parodoje (spauskite čia). Rašytojas Juozas Grušas...
Slovėnų filosofė savo knygoje „Atmetimas“ („Disavowal“, Cambridge: Polity Press, 2024) kvestionuoja mokslo galią. Moderniojo mokslo autoritetas, kaip pasakytų Karlas Popperis, yra grįstas tuo, kad visos jo teorijos gali būti sufalsifikuotos, ir tokia galimybė glūdi jame pačiame. Jei teiginys ar teorija negali būti sufalsifikuoti, jeigu jie nėra inherentiškai tikrintini, jie nėra moksliniai. Moderniojo mokslo įtikimumas remiasi visiškai ki...
x Lina Simutytė Debiutinė Uršulės Toleikytės poezijos knyga „Šuo vaiduoklis“ („Slinktys“, 2024, redaktorė Greta Ambrazaitė) primena ant rasotų troleibuso langų pirštais pieštas figūras: žmones, gyvūnus, plastikinius kastuvėlius, medžius, jūros bangas. Nors atspaudai ant stiklo netrukus tampa beveik neįžiūrimi, bet vos apšviesti ir vėl pasirodo, tarsi atgyja. Panašiai veikia ir atmintis, kurios, kaip ir nostalgijos, poetės knygoje...