Dvyliktosios Tautvydos Marcinkevičiūtės knygos „Greitaeigis Laiko liftas“ viršelis – aliuzija į kurią nors judrią Kauno gatvę, miesto, kurio svarbiausias poetinis talismanas – Gintaras Patackas. Tačiau autorės vyras knygos puslapiuose akivaizdžiai neišnyra, ir ji gali nevaržomai bandyti savo greitį ir techniką. T. Marcinkevičiūtė ir toliau aktyviai stebi, kas vyksta šalies gyvenime, neužsisklendžia nuo socialinių problemų. Ji linkusi kurti portretą, platų situacijos vaizdą, netikėtai nukrypstan...
Marcinkevičiūtė T. GREITAEIGIS LAIKO LIFTAS. Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. Naujo tūkstantmečio triukšmas ir skubà jau senokai priimti kasdienybės ir savitai reabilituoti: greitaeigis laiko liftas kursuoja sklandžiai ir tik aukštyn – laiku neįšokęs, liksi kasdienos užribyje ir veltui mėginsi sugauti pamestą ritmą. Kita vertus, tas ritmas kiekvienam savas, skaidantis buvimą į ilgesnius ir trumpesnius taktus, pasikartojančius visur – stotelėmis pada...
Skaityti baigiau ankstyvą rytą. Kaip ir dera – švito, lynojo, ar šuva, ar ruduo prabudęs tingiai suamsėdavo. Tik Dievui, rašytojau, ir dėkok už tokį kontekstą – kaip knyga gali nepatikti, jei skaitai ją šitaip rudenėjant. Nusliūkinau į dušą tebemąstydama, kas pirmiau: Dievas sukūrė knygą ar knyga Dievą. Donaldas Kajokas. „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“. – Vilnius: „Tyto alba“, 2012.Donaldas Kajokas. „Kurčiam asiliukui“. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. O Donaldą Kaj...
Kajokas D. EŽERAS IR KITI JĮ LYDINTYS ASMENYS: Romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2012. Dvare prie ežero svečiuojasi vyriškis Gabrielius Aušautas (pavardės užuomina į sūduvių dievą), siekdamas atgauti dvasios pusiausvyrą po brolio mirties, nes jaučiasi dėl jos kaltas. Su gražia dvaro šeimininke, grafų palikuone Auguste Em praleidęs savaitę intelektualių pokalbių ir malonių pasivaikščiojimų, patenka neįtikėtinų įvykių sūkurin, ypač paveldėjęs dvarą po jos žūties. Ima aiškėti įvairios šią energetiška...
Įžanga su klausimais Galimybė ištarti: ir neaktualus Maironis lieka Maironis, mūsų poezijos, mūsų kultūrinio pasaulėvaizdžio status quo. Maironis – pamatai, pamatinė figūra. Klausimas, kaip tokia figūra turi veikti mokykloje, apskritai auditorijoje. Mokykloje bandome išskirti epochą reprezentuojančias figūras, bet kuo asmenybė gilesnė, šakotesnė, tuo reprezentacija problemiškesnė. Problemiškas ir Maironis, problemiškas nes keliabalsis. Nuoseklus krikščionis, bet ir „Rigvedos“ vertėjas, kuriam s...
Donaldas Kajokas. „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“. – Vilnius: „Tyto alba“, 2012. Kadangi anotacijoje buvo pabrėžta, kad romane veikia „unikali magiška erdvė“ ir haliucinacijas sukeliantis ežeras, iškart susidomėjau. Ir puoliau ieškoti atsakymo: kodėl tas ežeras toks, gal nuo sovietmečio laikų pesticidų, išverstų gūdžią naktį. Betgi priežastis paprastesnė – jame nusiskandino skandalingos reputacijos dailininkas. Ir man pasirodė labai gražu, kad menas gali priversti materiją haliucinuoti. B...
Neringa MikalauskienėValionis A. APYTIKSLIAI TRYS. Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. Paradoksas Nr. 1 Naujajame Artūro Valionio eilėraščių rinkinio „Apytiksliai trys“ meninis pasaulis struktūruojamas pagal griežtą logiką, tačiau šiame pasaulyje pasirodo (ir kartais netgi išgyvena!) visiškai kitokio tipo personažas – sakytum, atklydęs iš populiariosios psichologijos vadovėlių apie EQ (t. y. emocinį intelektą). Eilėraščio subjektas nemoka skaičiuoti („Mes buvom a...
Arba pieštukas, debesys ir čiobreliai. Kas gali išeitis iš šių trijų ingredientų? Sumetu į karštą vandenį čiobrelius, pamaišau pieštuku, kyla garų debesėliai. Siurbčioju. Skaitymo troškulys kutena gerklę. Brendant tarp lentynų, rankos nevalingai slysta knygų nugarėlėmis, pirštai patys verčia puslapius ir čiupinėja popierių, braukdami nuo jo raidžių lašus. Trys knygos, kurias šįkart išsirinkau, vienaip ar kitaip siejasi su atostogomis ir vasara. O ko daugiau norėti drėgną spalį. Manuel Rivas. „D...
Rodietis A. ARGONAUTIKA. Iš graikų kalbos vertė, straipsnį, paaiškinimus parašė ir vardų rodyklę sudarė Audronė Kudulytė-Kairienė. – Vilnius: Mintis, 2012. Vis neapsisprendžiant, nuo ko derėtų pradėti kalbėti apie taip seniai lauktą Apolonijo Rodiečio „Argonautikos“ vertimą, iš atminties niekaip nedyla pats pirmasis džiaugsmas, apėmęs iš leidyklos knygynėlio lentynos nekantriai išplėšus vos prieš kelias dienas iš spaustuvės atgabentą knygą. Štai pagaliau ir mes turime „Argona...