2015 m. pabaigoje Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas išleido knygą „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“. Tai pirmas didelis Baltrušaičio – žymaus rusų Sidabro amžiaus poeto ir Lietuvos diplomato – laiškų mokslinis leidinys, kuriame daugelis laiškų skelbiami pirmą kartą. Apie knygą pasakojo du jos kūrėjai – filologas NIKOLAJUS VSEVOLODOVIČIUS KOTRELIOVAS ir kino režisierius JEVGENIJUS VASILJEVIČIUS CYMBALAS. N. V. Kotreliovas – vienas žymiausių rusų Sidabro amžiaus literatūros speciali...
Linkiu kūrybingo kelio iki šimtmečio! Ypatingas jausmas kas savaitę paimti į rankas naują „Litmenio“ (taip jį įpratome vadinti nuo pradžių pradžios...) numerį, vos ne taip pat kaip prieš kokius trisdešimt metų, ir pasidomėti, kaip jame atsispindi Lietuvos kultūrinio gyvenimo erdvės, literatūros ir visų kitų menų dirvonus vagojančių žmonių darbai. Daug vandens nutekėjo, kai ir man teko būti litmeniečiu, būti beveik nuo pat jo gimimo – nuo 1949-ųjų. Du dešimtmečius... Nusišypsojau supratęs, kad...
Visai buvo išėję iš galvos, kokia čia „Literatūros ir meno“ sukaktis dabar švenčiama. Kažką juk šventėm 1994-aisiais... A, radau savo, anuomet redaktoriaus, kalbą Rašytojų klube: Neapmatoma „Literatūros ir meno“ bendrija. Viskas aišku: proga buvo kita – 2500-asis savaitraščio numeris. O 1996-aisiais jau rašiau „prisiminimus“: savaitraštis minėjo jubiliejų. Tebejaučiu tą „Literatūros ir meno“ bendriją, su juo susijusių žmonių bendrystę, kraujin įsismelkusią per tuos penkiolika metų,...
„Literatūros ir meno“ savaitraštyje pradėjau dirbti puse etato, o gal po pusmečio tapau ir redaktoriumi. Pagrindinė problema – redakcijoje pernelyg daug darbuotojų. Tai nuolat girdėjau LRS valdybos posėdžiuose ir Kultūros ministerijoje. Neva jeigu darbuotojų sumažėtų, tai pradėtume gyventi kaip inkstai taukuose. Teko darbuotojų mažinti, o tada mažėjo ir pinigų. Tie redaktoriavimo metai buvo nuolatinis klaidžiojimas Ministerijos ir Seimo koridoriais kaulijant lėšų, paskui kompiuterių, pask...
Dabar jau neatsimenu, kas ir kokia proga atnešė gabaliuką pūdyto ryklio. Bet, matyt, proga buvo. Mėginome valgyti. Mums buvo paaiškinta, kad ryklio dalis, iš kurios išpjautas gabalas žuvienos, yra labai nuodinga, o pūdant nuodai išeiną lauk ir valgyti galima. Galima? Supuvusios žuvies kvapas toks, kad sunku ir aprašyti. Pradarius stiklainį, kuriame saugiai nuo aplinkos izoliuotas gulėjo puvėsis, rietė ne tik nosį, bet ir skrandį. Buvome jauni ir kvaili, tiksliau – pašėlę, todėl stengėm...
70 metų – solidus leidinio amžius mūsų greitai kintančiame pasaulyje. Pergyventas ne tik sovietinis režimas su partinio vadovavimo principais bei cenzūra, pereinamojo laikotarpio „vario triūbos“ ir pagirios po jų, bet ir skirtingos techninės savaitraščio gamybos epochos, skirtingi dizainai, pagaliau keitėsi jį leidę žmonės. Nepasikeitė tik Telesforo Kulakausko sukurtas logotipas. Mane ši ilga istorija įpareigojo ir truputį slėgė. Redaktoriavau nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 11-osi...
1946 m. liepos 21-ąją išėjo pirmasis „Literatūros ir meno“ numeris. Ši vasara „Litmeniui“ jau septyniasdešimta. Skaičiai. Apvalūs skaičiai. Nežinau, ar tai ką nors reiškia. Nuo tada išėjo 3578 savaitraščio numeriai. „Litmenis“ per tiek laiko buvo skersai išilgai visoks: ir ideologiškai, ir kokybiškai. Tiesą sakant, esu abejingas jubiliejinei numerologijai bei fetišizmui, perdėtam „tradicijų“ adoravimui. Vis dėlto suvokus, kad „Litmenis“ yra ilgiausiai be pertraukos Lietuvoje einantis leidinys...
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime. Buvo labai lieva. Viskas vyko Visuomenės harmonizavimo parke su neopagoniškais kryžiais ir citatomis apie dangų ir žemę, o gal net Saturną. „Lietuva tokia graži“, – buvo parašyta ryškiai geltonomis raidėmis ant kalno. Dar žemiau buvo baisiai brangus maistas, kava ir vanduo. Tokia vieta tobulai tiktų astrologų sąskrydžiui, bet pasaulio lietuviai čia irgi savotiškai derėjo. Jie nebuvo hipsteriai ir apskritai neatrodė labai vakarietiški, labiau akropoliški. Kai...
Pieras Paolo Pasolini (1922–1975) – italų poetas, rašytojas ir kino režisierius, vienas iškiliausių XX a. menininkų ir kairiosios pakraipos intelektualų, ypač atidus socialinėms temoms. Dėl atviros ir aršios politinės klasės bei policijos piktnaudžiavimo jėga kritikos Pasolini 15 metų persekiotas, patyrė ne vieną teismo procesą ir nuolatinius kaltinimus dėl amoralaus elgesio (rašytojas niekada neslėpė savo homoseksualumo), o jo kūryba dažnai buvo cenzūruojama. Pasolini žuvo tragiškomis, dar ir š...
Saulius Žukas. 2017 m. minėsime 100-ąsias Greimo gimimo metines. Šis jubiliejus verčia pagalvoti, ką gi mes čia darom. Ar palaikom Greimo tradiciją? Ir kiek esam verti šios pavardės? Pradėdamas nužymėsiu jo biografijos punktyrą. Vokiečiams okupavus Klaipėdą, Greimas su keliais kitais studentais buvo išsiųstas mokytis į Prancūziją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Greimas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir su ja 1939 m. spalio 27–28 d. įžygiavo į Vilnių. Okupacijos metais dirbo moky...