Daugybę dalykų mes suvokiame kaip grynai prancūziškus: trumpa juoda Coco Chanel suknelė, meilė geram vynui ir kulinarijai, Auguste’o Renoiro paveikslai, degančios gumos smarvė Paryžiaus metro. Ne mažiau išskirtinis yra prancūzų mąstymo stilius, 1790 m. airių politikos filosofo Edmundo Burke’o apibūdintas kaip „šviesos ir proto imperija“. Šiais žodžiais jis kritikavo Prancūzijos revoliuciją, bet nuo Apšvietos laikų dauguma prancūzų...
Noriu, kad žmonės paspringtų kava, kai atsivers laikraščius.Iš kino filmo „Tūkstantį kartų labanakt“ (rež. Erik Poppe) Tai Juliette Binoche, kuri vaidino karo fotografę, keliaujančią į karščiausius pasaulio taškus, idant fiksuotų nuogą realybę, nepagražintą, ištarti žodžiai. Karštų taškų, bent apie kuriuos transliuoja ekranas, vis daugėja, jie, regis, dauginasi, pumpuruoja, vaizdų irgi turėsime į valias. Gardžios kavos! Sklandant, ir ne be pagrindo, Europos bejėgiškumo, sutrikimo opinijai ar...
Spektaklyje „Bado meistras“. Tai įvyko. Po keliolikos metų Nekrošius vėl pastatė spektaklį, kurį norisi žiūrėti dar kartą, po kurio norisi galvoti apie daug dalykų, iš pažiūros su spektakliu nelabai ir susijusių. Vos pusantros valandos trunkantis (tai vertinu kaip labai didelį Nekrošiaus teatro progresą) „Bado meistras“ – visai neblogas politiškas, nors dar ne politinis, teatras, verčiantis prisiminti ankstyvąją Nacionalinės premij...
Literatūrologas, literatūros kritikas, eseistas, radijo laidų vedėjas Aleksandras Genis gimė 1953 m. Riazanėje, užaugo Rygoje, o nuo 1977 m. gyvena Niujorke. A. Genio knygos kupinos aistros ir humoro: tai ir lyrinė kultūrologija „Babelio bokštas“, ir įmantrus žodynas „Amerikietiška abėcėlė“, ir filologinis romanas „Dovlatovas ir apylinkės“, ir kulinarijos istorija „Rusų virtuvė tremtyje“. Siūlome ištrauką iš knygos &bdqu...
Po konferencijos „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos – socialiniams pokyčiams 2015“, vykusios spalio 8–9 d. Vilniuje Skaitantieji knygas patiria daugiau: gyvena savo gyvenimą ir tą, apie kurį skaito knygoje, todėl įgyja daugiau patirties, jausmų, išgyvena daugiau gyvenimų.Emili Teixidoris. „Skaitymas ir gyvenimas“ Prieš daugiau nei dešimt metų skaitymas ar, tiksliau, skaitymo skatinimas buvo...
Troleibuse. Pirmą kartą TAI nutiko spalio vidury. Netikėtai – op, ir yra. Pervargęs ir gyvenimu nepatenkintas, įlipau į troleibusą Nr. 7, braukiantį ūsus stoties link. Emigruoti susiruošiau. Vos bilietėlio ir mantos neišmečiau! Staiga suūžė, suulbėjo Lietuvos lakštingala vyrišku balsu visomis garso kolonėlėmis: „Dear guests, welcome to...“ Tik beriamų žodžių prasmė liko neaiški. Artėjant maršruto pabaigai, ištuštėjo ir t...
Jaanas Unduskas (g. 1958) – estų rašytojas, literatūrologas, Estijos mokslų akademijos Under ir Tuglaso literatūros centro direktorius. Šio kūrėjo proza, eseistika žaižaruoja intelektu, išradinga forma, nutrūktgalviškomis temomis. Rašytojas savo kūrybinio kelio pradžią sieja su F. Tuglasu. 1986 m., švenčiant šio estų literatūros klasiko 100-ąsias gimimo metines, jis parašė novatorišką apsakymą „Tu, Tuglasas“, vėliau...
Ar kinas, kaip mąstymo apie praeitį būdas, turi šansą? „Klausimas: kodėl istorikai nepasitiki istoriniu filmu? Atsakymas (kuris girdimas nuolat): filmai yra klaidingi ir klaidinantys. Jie iškraipo praeitį. Filmai beletrizuoja, subanalina, romantizuoja žmones, įvykius ir procesus. Jie klastoja praeitį.Atsakymas (kuris dažniausiai lieka neišsakytas garsiai): istorikai negali kontroliuoti filmų. Filmai parodo, kad praeitis mums nepriklauso. Filmai kuria istorinį pasaulį, su kuriuo knygos negali...
Be plano bastytis po pasaulį yra baisiai įdomu. Niekada nežinai, kas tavęs laukia už posūkio, į kokią pastato sieną atsimuši, neturi kišenėje žemėlapio, nėra murmančio gido pašonėj, nežinai, net kelinta valanda. Nes paprasčiausiai ir nenori žinoti. Tačiau toks nežinomybės būdas nekuria rimtos kelionės įspūdžio. Preciziškai suplanuota kelionė laikoma ne tik pavykusia, bet ir tam tikra privalomybe. Kurias tiksliau Izraelio vietas planuojate aplankyti, dar nespėju...
Daugiau nei tūkstantis metų skiria dviejų vyrų gyvenimo paraleles. Abu savo laiku ir kiekvienas savaip buvo svarbūs krikščionių vadovai. Abiejų pareigos buvo labai panašios, tačiau aplinkybės, kuriomis teko šias pareigas vykdyti, per daugybę metų buvo radikaliai, tragiškai pasikeitusios. Sugretinę abiejų gyvenimus, pasimokysime krikščionybės istorijos už Vakarų civilizacijos ribų. Knygoje „Prarastoji krikščionybės istorija“ („Th...