Spalio 12 d. Kembridžo universitete įvyko Baltijos šalių konferencija Į Kembridžo Baltijos šalių konferenciją (Cambridge Baltic Conference) važiavau nežinodama, ko tiksliai tikėtis – organizatoriai (Kembridžo universiteto estų, latvių ir lietuvių bendruomenės) skelbė, kad renginyje bus kalbama apie Baltijos šalių „ateitį", o tai, žinoma, labai subjektyvi sąvoka – man gali atrodyti, kad Lietuvą išgelbės daina, o koks nors medikas prie vakarienės stalo lengva ranka numos, kad „literatūra ne moks...
Čia liaudiškai sakant – trumpai sujungė. Taip trumpai kaip per blico partiją – šast šast, pasidemonstravo Vilniuje ir išsikraustė į kitus miestus. Nors kino salėje buvau įjungęs dėmesį ir keliavau į seansus atvira siela it atviru elektros laidu, festivalio turinys nenukratė, nesukrėtė. O gal ne turinio ir ne kinematografinės išraiškos dera ieškoti Vilniaus kino šortų (VKŠ) festivaly?.. Bet vis tiek pirma apie naratyvus. Atidarymo filmas „Sveiki atvykę... ir užuojauta jums" (rež. Leonas Prudov...
Pasakojimą apie viduramžių freskos atradimą Vilniaus katedroje pradėsiu nuo įžangos, paaiškinančios, kas suteikė progą šiame išskirtiniame Lietuvos istorijai ir kultūrai objekte atlikti tyrimus, asmeniškai juose dalyvauti. Grynai moksliniams tyrimams paprastai vis stokojama lėšų, todėl dažnai jie priderinami prie gamybos darbų, pastatą remontuojant, keičiant paskirtį ir pan. Jau XX a. pradžioje pradėta bažnyčias šildyti. Iki 1937 m. Europoje apšildyta apie 1600 bažnyčių. Po 1931 m. pavasario p...
Spalio pradžia ir vidurys doktorantams reiškia tik viena: atestacija! Planas, žinoma, neįvykdytas. Arba – padaryta daug, o kitiems parodyti nėra ką. Nes nėra vientiso teksto iš didžiosios D. Nėra ir taškas.Jau kurį laiką man neduoda ramybės tas klausimas: kaip čia yra, kad akademinius tekstus (straipsnius, mokslinius darbus, pranešimus konferencijoms...) rašyti taip sunku. Humanitarinių mokslų disertacijas – ypač. Internete pilna ironiškų patarimų, kaip efektyviai panaudoti laiką, ir nuorodų,...
Spalio 9–13 dienomis vyko XXVI tarptautinis festivalis „Vilnius Jazz 2013" Festivalis „Vilnius Jazz" man kasmet sukelia nemažai gailesčio: kai spaudos konferencijoje pasirodo vos 4–5 žurnalistai, kai per atidarymo koncertą „Piano.lt" salė būna pustuštė, kai prieš koncertus daugiau žmonių stoviniuoja pasieniais, nei skuba užsiimti vietas (tai reiškia – nepirko bilieto)... Kasmet nusiviliu, kad taip profesionaliai organizuojamas renginys tokiame gražiame, 100-metį mininčiame Rusų dramos teatre nė...
Sudarinėdamas šių metų Poetinio Druskininkų rudens almanachą, įvėliau apmaudžią klaidą – jaunųjų poetų skaitymų nugalėtoju ir „Puškino premijos" laureatu tapo ne Dovydas Grajauskas, kaip buvo skelbta almanache, o Dovilė Kuzminskaitė. Nuoširdžiai atsiprašau. Poetinio Druskininkų rudens almanacho sudarytojas Marius Burokas ...
Papasakosiu apie kitą, keistesnį nutikimą. Kaip Druskininkuose praradau poetinę nekaltybę.Į pietų Lietuvos kurortą patekau tamsų spalio 4-osios vakarą, prieš tai prasitrankęs prieblandos gaubiamais lynčiškai dzūkiškais keliais. Mieste, žinoma, pasiklydau. Ir jei ne geranoriško poilsiautojo išmanusis telefonas, matyt, ilgai būčiau nesusipratęs, jog maluosi visai šalia „Širdelės" kavinės – svarbiausio „Poetinio Druskininkų rudens" objekto. Lauke, tarp auksaspalvių lapų, alaus bokalus kilnojantis m...
„Savo paveikslus aš tik vadinu saulėtekiais. Saulėtekiu gali būti ir kaukolė, ir kepsnio portretas", – ramiai dėsto tapytojas Algimantas Černiauskas. Dažuotomis rankomis kelia į jūsų sveikatą butelį vyno ir kviečia į savo parodą Vilniaus senamiesčio menininkų galerijoje. Nei daug, nei mažai – „Tapyba". Apie ją ir pakalbėkim. Pirmiausia Tavo paroda. Apšviesk mus, kokie darbai joje eksponuojami?Matai, kultūra – tai tokia saulėta pieva, kur visi irstosi savo valtelėmis. Užsibuvusieji tose pievose...
Paminklas Paminklui. Prieš kurį laiką, IV litvakų kongreso uždarymo vakare, Rusų dramos teatro fojė veikusioje fotografijų parodoje „Paminklas Paminklui" teko perskaityti jos autoriaus Rimanto Dichavičiaus pristatomąjį žodį – manifestą. Štai keletas Maestro minčių, bent jau idėjiškai susijusių su šio rašinio tema: „Ši paroda – tai aidas, tik šešėlis, tik menki trupiniai To, ko jau nebėra. Šiandien neberasime ant šių jaukių, nugludintų Vilniaus kalvelių nė vieno akmens iš tų šimtų ir tūkstančių,...
1. Tema Pirmąjį rudens mėnesį, rugsėjo 23 d., paminint Žydų genocido dieną bei Vilniaus geto likvidavimo 70-ąsias metines, daug kalbėta apie vieną didžiausių mūsų tautos tragedijų, kurios metu buvo sugriauti žydiškojo pasaulio Lietuvoje pamatai. Sklaidant spaudą, kurioje buvo apmąstoma sudėtinga praeitis bei jos akistatos su dabartimi, dėmesį patraukė pora tekstų, o tiksliau – keletas juose užrašytų sakinių. Vyganto Vareikio straipsnyje „Ką padarė Amalekas..." (Šiaurės Atėnai, Nr. 35) į klaus...