Publicistika


× Nikodem Szczygłowski   Su viena iškiliausių šiuolaikinio Lenkijos teatro režisierių ir scenografių Agata Duda-Gracz susipažinau gana netikėtai. Ankstyvą pavasarį paskambino iš Klaipėdos dramos teatro ir pasiūlė bendradarbiauti: vertėjauti kuriant Agatos režisuojamą spektaklį „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. Šv. Mato pašaukimas, scenos iš Erodo rūmų...


„Slankioti po miestą visada įdomu. Susitikimai patys tave pasitinka ir perkošia kiaurai. Sutikti žmonės atsiduria fotoaparate. Kartais jiems net nežinant. Bet dažniausiai užkalbinu ir pokalbis įvyksta arba ne. Gatvėje gyvenantys žmonės retai būna draugiški, skausmas ir liūdesys užgožia jų veidus ir mintis, papasakotos istorijos dažniausiai šiurpios – tai netekčių istorijos. Bet šypsena ir humoro jausmas nesvetimas ir jiems, viskas atvira, čia ir dabar. Gyv...


× Nikodem Szczygłowski   Ukrainoje vėl kyla nerimas, padėtis okupuotame Donbase kaista, o kaimynė žvangina ginklais pasienyje ir „diplomatiškai“ grasina, kad, jeigu jos interesų nebus paisoma, visiems maža nepasirodys. Tačiau vyksta ne tik hibridinis karas Ukrainos rytuose. Kova už ukrainiečių identitetą susiskaldžiusioje visuomenėje yra ne mažiau svarbi. Ukrainos žmonės sunkiai atsikrato ne tik sovietinio palikimo – vykdant įstatymą dėl dekomunizacijos i&sc...


Praėjusių metų pabaigoje istorikas Valdemaras Klumbys „Naujajame Židinyje-Aiduose“ skausmingai klausė: ar Lietuvai reikia istorikų? Praplečiant – ar reikia žmonių, kurie keltų esminius klausimus apie mūsų praeitį, o ne kurtų ideologija persmelktus pasakojimus? Ar reikia žmonių, tiriančių istorinę tikrovę, ar visgi reikalingi tik propagandistai, iš selektyviai parinktų praeities artefaktų statantys vis naujus paminklus?   V. Klumbiui rašant dar nebuvo ai&sca...


× Valentinas Sventickas Dalia Grinkevičiūtė, dabar žinoma kaip ryškiausia tremties literatūros rašytoja, buvo ištremta kartu su tėvais ir broliu 1941 m. birželio 14-ąją. Tada jai buvo 14-a. Tremties vieta negalėjo būti blogesnė – Trofimovskas prie Laptevų jūros. Amžino įšalo žemė. Kaip ten kas buvo, šįkart nepasakosiu, nes užsimojau papasakoti „detektyvu“. Speigo ir bado sąlygomis Dalios motina sunkiai susirgo, sakė dukrai „bent...


× Svenja Flaßpöler   Prieš porą metų Berlyne penktadieniais traukiniu važiuodama į darbą stebėdavau įsiaudrinusius ar nuobodžiaujančius paauglius su plakatais pakeliui į eilinę demonstraciją. Ir jie – kaip į darbą... Plakatuose – daug tiesioginių kreipinių į suaugusiuosius, paliekančius kalnus šiukšlių, kenčiančią žemę... Jiems. Kaltinimai gana pikti, jų adresatai sutrikę. Apie jaunimą girdėdavau tik liaupses: „Pagaliau...“ Sup...


  2021-aisiais sukanka 500 metų, kai Martinas Lutheris ištarė istorinę frazę: „Ich kann nicht anders“ („Aš negaliu kitaip“). Dauguma vakariečių yra girdėję apie šį kovingą vokiečių teologą. Pagaliau 80 mln. protestantų vadina save liuteronais. O štai Erazmas Roterdamietis, vienuolių apkaltintas padėjęs kiaušinius, kuriuos išperėjo M. Lutheris, tokio populiarumo nesulaukia. Šiandien XVI a. humanistų kunigaikštis...


× Lina Laura Švedaitė   Filosofas, kino teoretikas ir scenaristas Nerijus Milerius sako, kad jam miestas atsiskleidžia atsidūrus prie vandens. Paryžiuje – Senos krantinės, Niujorke – Bruklino ar kitų tiltų ir pan. Apie Vilnių kalbėjomės ne Neries krantinėje, bet už mano lango, tolumoje, tamsus upės vanduo tyliai nešė sostinės grožį ir purvą.     Ar laikote save vilniečiu? Seniau esu pajuokavęs, kad pirmiau esu vilnietis, o tik tada –...


Gatvės mada iranietiškai Sulaukti pastabų iš pašalinių dėl savo aprangos tik­rai nemalonu. Plaukų išlindę per daug, nuogos pėdos matyti, nė ilgo sijono negalima... Stipriai įsižeidusi patikros punkte kraustau kuprinę ieškodama kojinių, nes šalia stovinti ir net neketinanti trauktis policininkė su tobulu hidžabu vis paragina sakydama, kad kitaip galiu nespėsti į skrydį. Stebiuosi: dar tokių akibrokštų pasitaiko? Pasirodo, orams atšilus...


  Andrejus Sacharovas (1921–1989), kurio šimtmetį pasaulis mini gegužės 21 d., – vienas žinomiausių XX a. fizikų, garsiausias rusų disidentas ir žmogaus teisių gynėjas. Asmenybės mastą geriausiai apibūdina kraštutinumai: iš pradžių vandenilinės bombos tėvas, Stalino bei Lenino premijų laureatas, triskart Socialistinio darbo didvyris... Vėliau – humanistas, Nobelio taikos premijos laureatas, liaudies priešas, dieną naktį saugomas tremtinys (saug...