Atmintis


Rugpjūčio 1 d. Tvirtinama, kad TSRS knygų rinkoje Brežnevo trilogija (virtusi retenybe) kainuoja daugiau už Solženicyną! Išsiunčiau Savukynui „Vilties formų“ skiltis, atsivežtas iš Lietuvos ir perskaitytas Urbanoje.   Rugpjūčio 2 d. Milašius rašo essay „Jak zostać Litwinem“1 ir renka informaciją apie Mykolą Römerį (kurio, beje, nepažinojo, nors sukosi tame pačiame masoniškame vilniečių ratelyje).   Rugpjūčio 3 d. I...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“   Adomas Žudys. „5 naikintuvų modeliai: F-18, Mig-29, EF2000, F-16, Mirage 2000, Dassault Rafale, Jas-39“. (Darbo vadovas prof. Artūras Raila). „Nors užaugau Šiauliuose, niekad neatkreipiau dėmesio į naikintuvų skleidžiamą garsą. Tą pastebėjo S. T., paminėjęs, kad Vilniuje „pasigenda naikintuvų“. Mane reaktyvinė technologija sudomino kaip „stulbinantis objektas“, minimas C. S. Lewiso „...


×  Emilija Lipska Ką nori mums papasakoti Lietuvos čiabuviai? Ar lietuvio esybę populiarinantys simboliniai kaimiški atributai atliepia jo prigimtinę kultūrą, ar universalios tapatybės deklaracijos atskleidžia pasaulėjautą, atspindi kasdienybę? Kokiame pasaulyje gimė, augo, brendo žagrės vaikai, kokių idėjų pasaulį jie susikūrė? Į šiuos klausimus bando atsakyti Nacionalinėje dailės galerijoje (Vilnius) iki rugsėjo 26 d. veiksianti paroda „Aniceta, Stasys, Teresė,...


Liepos 1 d. Mūsų grupę priima Kuzmickas ir vicepremjeras Pakalniškis. Nota bene, Misiūnas ir Kelertienė negavo vizų; tai ima peraugti į tarptautinį skandalą. Su Kuzmicku šnekamės apie Slovėniją1 – manding, derėtų, kad Lietuva pareikštų jai solidarumą. Arba bus kaip tame anekdote: kai sodino socialdemokratus, aš neprotestavau, nes juk aš ne socialdemokratas... Kuz­mickas laikosi būtent anekdotiško požiūrio: „Mūsų ir Slovėnijos statusas s...


Sovietmečio dainų šventes prisimename, apie jas diskutuojame ir ginčijamės spręsdami, ar jos buvo geros, ar blogos, ar žadino lietuvybę, ar skatino tik dar uoliau tarnauti komunistiniam režimui, ar jose skambėjusi muzika turi išliekamąją vertę, ar tėra praėjusios epochos paminklas, vertas skambėti nebent Grūto parke. Nepaisant kritikos ir prieštaringų vertinimų, šiek tiek laisvesnės, kiek kitomis spalvomis dažytos dainų šventės tebevyksta brandaus socializmo la...


  Birželio 26 d. Su Valteriu Nollendorfu1 ir Šilbajoriu einame į Latvijos mokslų akademiją, kur mus priima čionykštis Korsakas pavarde Hausmanis, paskui į Rašytojų sąjungą; ten pasėdime prie kavos puodelio su senu prietelium Knutu Skujenieku. Rygos rašytojų sąjungos rūmuose, prieškarinėje Benjaminio2 rezidencijoje, esu buvęs ar tik ne 1954 metais. Jie nė trupučio nepasikeitę. Vienintelė naujovė – pradėta prisiminti Benjaminį. Knygynuose pardavinėj...


Balandžio 10 d. Skiepas 2 Įprasta procedūra, neverta dėmesio, vienas du, net nebelaukiau tų kvailų penkiolikos minučių, moviau lauk, apžergiau dviratį ir numyniau pietauti. Apetitas puikiausias, reakcijos jokios, bet neužsiėmiau dideliais žygiais ar sportais. Nesitikėjau citokinų audros, bet sulaukiau citoteatrų spektaklio. Vakare, neprasmingai smaksodamas prie televizoriaus, pastebėjau įdomų dalyką – pakrypo Žemės ašis. Pasaulis sukasi netvarkingai, pagrindas slysta iš po...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Prieš 110 m. (1911 m. birželio 30 d.) Šateiniuose gimė Czesławas Miłoszas     Jau nebepamenu, kaip tą alsią 1992-ųjų birželio pradžios dieną atsidūriau Vytauto Martinkaus kabinete Rašytojų sąjungoje drauge su Czesławu Miłoszu ir jo broliu Andrzejumi. Jie buvo ką tik atskridę, kažkaip su jais reikėjo susišnekėti: pirmas ir turbūt paskutinis nobelistas Oginskių rūmuose sakinį dažnai pradėdavo angli&scaron...


Birželio 1 d. Gripas ir bronchitas nepraeina netgi Amerikoje.   Birželio 2 d. Tas pat. Skaitau Greimą („Iš arti ir iš toli“): jis bandė lošti tautinių komunistų korta – ir, kaip dabar matyti, gerokai apsiskaičiavo. Lietuvos viršūnėlė šiandien ne tautiniai komunistai; tiesa, ir ne disidentai, o burbonai, nieko neišmokę ir nieko neužmiršę. Tarybų Sąjungoje visiškai atitrūkau nuo pasaulio įvykių. O jų būta: nužudyta...


Iš dėdės Antano pasakojimų   Malūnas Po karo tėvas veždavo grūdus malt į Stonkaus malūną Kaušėnuose. Toli, kaipgi. Nugariuos irgi maldavo, bet prasti teišeidavo miltai, o Stonkaus – valcuoti, balti, pats tas Velykų pyragams. Bet reikdavo laukti ilgai: suvažiuodavo iš visų pašalių, o malūnas taigi vandens: pamala pamala kiek ir lauk, kolei vėl patvins. Bet vis tiek neramu: trečią dieną tėvo nėra. Parvažiavo nusikriokęs visas, nubuvęs. Pasakė,...


Draugai