Atmintis


Prieš 50 metų – 1972-ųjų gegužės 14 d. – Kauno miesto sode susidegino Romas Kalanta. Jo užrašų knygelėje buvo įrašyta: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“ Liudininkų teigimu, prieš virsdamas gyvu fakelu, jis sušuko: „Laisvę Lietuvai!“ Aiškesnio politinio pareiškimo jaunuolis nepaliko.   Kauno hipiai su svečiais iš Latvijos ir Estijos. Apie 1970‒1971 m. Silvijos Kurienės asmeninis archyvas. &nb...


1944 m. rugpjūčio 1 d. 16-oji divizija, o kartu su ja ir P. Širvys, iš Panevėžio iškeliauja Šiaulių link, kur dalyvauja įnirtinguose mūšiuose, o rudenį atsiduria Klaipėdos krašte, Pagėgių–Juknaičių apylinkėse.Pirmą kartą divizijos dokumentuose P. Širvio pavardę randame 156-ojo šaulių pulko vado papulkininkio V. Lunios pasirašytame 1944 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 60/n, kuriame 35 pulko kariai apdovanojami medaliu „Už drąs...


Kovo 18 d. Treniruotė Kaip bus, taip, – pamaniau, – išsisuksiu. Tokioms operacijoms įrengiamos tam tikros hib­ridinės operacinės. Nepavyko laiku, žadėjo vėliau. Dirbame tokiomis sąlygomis, kokios yra, o išvertus į žmonių kalbą – pačiomis prasčiausiomis, kokios tik gali būti. Instrumentuotoja nematyta. Baimingai pasiteiravo, ar tiks instrumentai. Supratau, kad kažkas ją suspėjo prigąsdinti: „Ateis tas rėksnys, bus tau.“ Tikra teisybė: pats kadai...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Vienoje geriausių visų laikų dramų, jaunojo vokiečių genijaus Georgo Büchnerio „Dantono mirtyje“, nuskamba replika: „Argi tėvynę išsineši ant batų padų?“ Ją ištaria Dantonas – vienas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos „komisarų“. Klausimas akinančioje karo Ukrainoje tamsoje vėl aktualus, nes ruplėtuose kasdienių sportbačių paduose įstringa ne tik gimtųjų namų griuvėsių skalda, b...


In memoriam Mantas Kvedaravičius

2022-04-24 18:52:39

„Gėla į širdį...“ – pirma atsitiktinė šeštadienio rytą perskaityta haiku eilutė. Vėjuota balandžio 2-osios diena, slinkdama į tamsą, augina nerimą. Apie vidurnaktį iš draugės sužinau apie Manto Kvedaravičiaus mirtį Mariupolyje. Protas ima kariauti su besismelkiančia gėla. Iš atminties išnyrantys prisiminimai ją didina. 2011 metai. Tarptautinis kino festivalis Berlyne. Konkursinėje „Panoramos“ programoje rodomas dar ir lietu...


Balandžio 27 d. mąstytojui, filosofui Justinui Mikučiui sukaktų 100 metų. Apie J. Mikutį parašyta ir pasakota nemažai. Šiame tekste didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos ypatingojo archyvo saugomoje baudžiamojoje byloje atsispindinčioms J. Mikučio suėmimo, tardymo ir nuteisimo aplinkybėms. Nelemti vokiški šoviniai Platelių valsčiaus Grigaičių kaimo pradinės mokyklos vedėją ir mokytoją Justiną Mikutį sovietiniai saugumiečiai suėmė 1945 m. gruodžio 16-ąją. Tardomas j...


Vasario 25 d. Naujienos Nagi, pamaniau, kokių naujų muzikos leidinių mums šįryt pasiūlys švedų kanalas? Pasigėrėtina: be jokių svarstymų, komisijų ar diskusijų per vieną naktį neliko nė vieno rusų autoriaus. Jokio Čaikovskio ar Prokofjevo. Tėvynėje jie dabar beverčiai, o likęs pasaulis ištvers kol kas be jų. Vienas rusų pianistas, nežymiai įsipainiojęs tarp kitų atlikėjų, tiesa, prasprūdo į sąrašą. Juk nesužiūrėsi visų, o dar šitaip laikui spaudžiant. &nbs...


III Kovo 11 d. Sėdžiu prie siauro „Ikea“ stalo ir žvelgiu į oranžinius senamiesčio stogus, kuriuos užstoja liauni medžių kamienai. Nežinau, kokių tai medžių kamienai ir šakos, nes jie dar be lapų, bet, spėju, akacijų, botaninio draugystės ir sielos nemirtingumo simbolio krikščioniškame mene – taip man sufleruoja žodynas. Mūsų naujieji namai yra mūsų pilis. Pilis vadinasi Cerrini ir yra ant Šlosbergo kalno, Austrijoje, pačiame Graco centre. Mus čia...


Esu istorikas mėgėjas. Kai į ką nors imu gilintis, ieškoti ir vartyti dokumentų šūsnis, sekti pėdsakais, tam skiriu visą savo laisvalaikį. Turiu daugiau ar mažiau asmeninių priežasčių ne tik skaityti, bet ir tyrinėti ir galiausiai parašyti, ką sužinojau apie kareivį Paulių Širvį. Kuo neutralesniu žvilgsniu, be okupantų ir išvaduotojų. 1940 m. rudenį Paulius Širvys įstojo į Vilniaus pėstininkų karo mokyklą. Karo pradžią mokyklos kursantai sutiko Š...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Du siužetai nelyg dvi sraigės apskritu aplinkkeliu artės vienas prie kito. Pirmas tebus sovietinės Palangos raudonplytis vasaros tarpmiestinių pasikalbėjimų punktas per gatvę nuo naktinio baro „Birutė“, kur mes, trumpam sugrįžę vietiniai ir amžinai įstrigę čiabuviai, ateidavom kabinti Maskvos ir Leningrado laibakojų. Jos nuobodžiaudamos stovėdavo eilėje prie telefonų automatų stiklinėse būdelėse, gniauždamos prakaituotam delniuke sauj...