Balandžio 10 d. Skiepas 2 Įprasta procedūra, neverta dėmesio, vienas du, net nebelaukiau tų kvailų penkiolikos minučių, moviau lauk, apžergiau dviratį ir numyniau pietauti. Apetitas puikiausias, reakcijos jokios, bet neužsiėmiau dideliais žygiais ar sportais. Nesitikėjau citokinų audros, bet sulaukiau citoteatrų spektaklio. Vakare, neprasmingai smaksodamas prie televizoriaus, pastebėjau įdomų dalyką – pakrypo Žemės ašis. Pasaulis sukasi netvarkingai, pagrindas slysta iš po...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Prieš 110 m. (1911 m. birželio 30 d.) Šateiniuose gimė Czesławas Miłoszas Jau nebepamenu, kaip tą alsią 1992-ųjų birželio pradžios dieną atsidūriau Vytauto Martinkaus kabinete Rašytojų sąjungoje drauge su Czesławu Miłoszu ir jo broliu Andrzejumi. Jie buvo ką tik atskridę, kažkaip su jais reikėjo susišnekėti: pirmas ir turbūt paskutinis nobelistas Oginskių rūmuose sakinį dažnai pradėdavo angli&scaron...
Birželio 1 d. Gripas ir bronchitas nepraeina netgi Amerikoje. Birželio 2 d. Tas pat. Skaitau Greimą („Iš arti ir iš toli“): jis bandė lošti tautinių komunistų korta – ir, kaip dabar matyti, gerokai apsiskaičiavo. Lietuvos viršūnėlė šiandien ne tautiniai komunistai; tiesa, ir ne disidentai, o burbonai, nieko neišmokę ir nieko neužmiršę. Tarybų Sąjungoje visiškai atitrūkau nuo pasaulio įvykių. O jų būta: nužudyta...
Iš dėdės Antano pasakojimų Malūnas Po karo tėvas veždavo grūdus malt į Stonkaus malūną Kaušėnuose. Toli, kaipgi. Nugariuos irgi maldavo, bet prasti teišeidavo miltai, o Stonkaus – valcuoti, balti, pats tas Velykų pyragams. Bet reikdavo laukti ilgai: suvažiuodavo iš visų pašalių, o malūnas taigi vandens: pamala pamala kiek ir lauk, kolei vėl patvins. Bet vis tiek neramu: trečią dieną tėvo nėra. Parvažiavo nusikriokęs visas, nubuvęs. Pasakė,...
Gegužės 25 d. Interview „Litgazetai“ ir Lietuvos televizijai. Prie kongreso salės – demonstracija su plakatais: reikalaujama paleisti osetinų vadą, kurį Gamsachurdija įkalino. Gruzijoje politzekų jau gerokai daugiau negu Andropovo laikais. Jelena Georgijeva Bonner: „Горбачев сделал очень большой шаг в нашу сторону, приняв приглашение на концерт и дав разрешение на поездку в Карабах.“1 Ar verta tuo džiaugtis? Į kurią pusę krypsta Gorbačiovas, turbūt jau nebesvarbu...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Einu rytą iš viešbutėlio ir prie gatvių kampo po daržovių tentu jaunas akiniuotis lyg tarp kitko mesteli savo mergai: „Bepruotis, bet sąmonings.“ Pasigręžiu į apkalbamąjį: ligi akių užmaukšlinta kepė, ligi firmos anuliavimo numinti kedai, ant kairės rankos raudona pirštinė be pirštų, ant dešinės mažojo – sidabro žiedas. Po valandos beveik ten pat, tokios žydinčios poni...
Sovietiniai viešieji ryšiai Šiandienė policija galėtų tik pasvajoti apie tokią propagandos mašiną, kokia veikė sovietiniais metais. Daugelyje laikraščių iškilmingai buvo skelbiami apie pareigūnų žygdarbius, pasiaukojantį triūsą, budrumą ir humaniškumą trimitavę straipsniai „Nusikaltėliai sulaikyti“, „Grobstytojams – jokio pasigailėjimo“, „Priešgyniavimas milicininkui – nusikaltimas“,...
Gegužės 1 d. Groiso svarstymai spaudoje apie Bachtiną kaip Stalino apologetą. Noras epatuoti bet kokia kaina it futurizmo laikais; vis dėlto diegas tasai Groisas. Gegužės 3 d. Skambina Renata Gorczyńska1: New Yorke nusižudė Kosiński2 (jo niekada nesu matęs). „Jį visada kamavo šlovė, gerokai viršijanti jo tikrąsias galimybes.“ Išlydėjome į pensiją Stankiewiczių. Su Tania parašėme jam laiškutį, susidedantį iš žodžio „m...
Kovo 20 d. Pensija Maniau, kad pensija – laikinas dalykas ir, aišku, samprotavau teisingai. Pensininko gyvenimą pradėjau aiškiu ženklu: susilaužiau ranką. Tai nutiko romantišką pavasario rytmetį važiuojant į darbą. Iš to gimė logiška formulė: darbas lygu skausmas. Labai pagelbėjo nušvisti protui ir tučtuojau susimažinti darbo krūvį. Antrasis reikalingas veiksmas, pamaniau, – įsigyti lazdą ir beretę. Vaikštinėčiau parke ori...
Vasario 23 d. Laiškai Laiškus draugui teberašau senoviškai: popieriaus lapas, rašalinis plunksnakotis, vokas, pašto ženklas. Balto dalykiško voko kamputį pamarginu savo kūryba. Iškilmingai keliauju pašto dėžutės link. Grįžtu su palengvėjimu. Triūso daug. Rusų kalbą primiršau, o ir vengiu visko, kas su ja susiję. Jei prisiverčiu, paskaitau prieš rašydamas rusų klasikų kūrybos, tada atbunda šioks t...