Šiais metais sukanka 400 metų nuo lietuvių raštijos pradininko Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, svarbiausių katalikiškų XVI a. lietuvių raštijos paminklų autoriaus Mikalojaus Daukšos mirties.Jo tiksli gimimo data nežinoma ir svyruoja tarp 1527–1538 metų, tačiau mirties data paliudyta testamente, sudarytame 1613 m. vasario 13 d. Kaip tvirtinama, „po kelių dienų“ ar „vasario antroje pusėje“ (J. Lebedys, A. Jovaišas) M. Daukša mirė. Vienintelis Vaclovas Biržiška drįsta spėti: „bene vasario 16 ...
Pabaiga. Pradžia 9 numeryje Kauno apskrities mokyklos mokytojas Mickevičius čia patyrė skurdo metus. Jo alga buvo 25 rub. per mėnesį (kai tuo tarpu St. Moravskiui išlaikyti tėvas skirdavo 200 rub.). Tai, kad poetui netgi stigo geresnių rūbų, iliustruoja faktas, jog išvykstant į Kauną J. Čečiotas paskolino jam savo apsiaustą, nes šis savąjį buvo paskolinęs broliui. Apie poeto skurdą sužinome ir iš kito jo draugo, A. Birgelio pasakojimo. Į sunkias materialines vaikino sąlygas mokytojai reagavo įv...
Dažnai kalbėdami apie lietuvių–lenkų poeto Adomo Mickevičiaus (1798–1855) gyvenimą Lietuvoje, prisimename tik jo studijas Vilniuje bei garsiąją Filomatų bylą, kurios metu poetas kalintas Bazilijonų vienuolyne. Likęs jo gyvenimas yra paniręs į užmarštį. Taip nutiko ir su mokytojavimu Kauno apskrities mokykloje (1819–1822 m.), kuris oficialioje literatūroje aptariamas vos keliais sakiniais. O juk Kaune „Pono Tado“ ir „Vėlinių“ autoriaus patirtas laikas nebuvo prėskas: megztos pažintys su šio miest...
Vilniuje, Radvilų rūmų muziejuje, atidaryta Baltijos šalių muziejų tarptautinė dailės paroda „Sidabro amžius. Rusų dailė Baltijos šalių kolekcijose (1890–1930)". Tai trečioji tęstinio projekto dalis, surengta Lietuvoje po parodų, vykusių Estijoje ir Latvijoje. Paroda Vilniuje veiks iki 2013 m. gegužės 5 dienos.Didelio žiūrovų dėmesio Taline ir Rygoje sulaukusioje parodoje eksponuojama beveik šimtas kūrinių iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus, Estijos dailės muziejaus, Lietuvos dailės muz...
Sausio 25 dieną Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A), atidaryta Lietuvos dailės muziejaus ir Lenkijos instituto Vilniuje paroda „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“. Ją surengusios institucijos kartu su Lietuvos muziejų asociacija taip pradėjo 2013 m. Lietuvos muziejų kelio programą, skirtą 150-osioms 1863 metų sukilimo metinėms pažymėti. Šiųmetis muziejų kelias nusidrieks per tris dešimtis Lietuvos muziejų, savo rinkiniuose sa...
Knyga „Ir buvo meilė gete“ („I była miłość w getcie“) – vieno 1943-ųjų Varšuvos geto sukilimo vadų Mareko Edelmano (1919–2009) prisiminimai, Paulos Sawickos išklausyti ir užrašyti trumpomis žinutėmis. „Tai viskas, kas man liko, atminties nuotrupos. Žmonės, kuriems tai pasakojau, klausė, ar visa tai tiesa. Taip, tiesa. Taškas į tašką. Viskas, taškas. Daugiau nieko.“ Skaitytojams siūlome ištrauką iš knygos „Ir buvo meilė gete“. Ponia Tenenbaum, Bersonų ir Tenenbaumų ligoninės slaugė, draugavo s...
Kazimieras Kalibatas, folkloristas, pelnęs 2012 m. Kultūros ministerijos premiją už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą, sausio 29 d. švenčia savo 75-metį. Subūręs ne vieną folkloro ansamblį dar giliais sovietiniais laikais (pirmasis – 1969 m. M. K. Čiurlionio meno mokykloje), jis ne vieną jauną, o ir vyresnį žmogų paskatino ne tik prisiliesti, bet ir visą gyvenimą susieti su lietuviškąja daina. Tarsi vykdydamas misiją išjudinti kuo platesnį folklorinį sąjūdį, Kalibatas savo įkurtąjį, a...
2013 m. sausio 26 d. vaikų poetui Martynui Vainilaičiui (1933–2006) būtų suėję 80 metų. Siūlome žmonos Sofijos Vainilaitienės prisiminimus. Dar prieš pat mudviejų vestuves (1961 m.), per Velykas, iš Vilniaus nuvykome į Martyno tėviškę – Mergežerį. Diena buvo stebuklingai graži. (Pamenu, turėjau fotoaparatą.) Poetas supažindino su savo tėveliais, sesute, pussesere. Jie man paliko nepaprastai šiltą įspūdį. Senas namelis, aptvertas pinta, liaudiška tvorele. Prie jos ir nusifotografavome. Marty...
2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą. Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų le...
Pabaiga. Pradžia 2012 m. 44 numeryje IX. Palėpės teatras Koks galėjo būti Vilniaus teatras, galėjęs kliautis vien savo jėgomis? Tik toks, koks buvo, tai yra labai skurdus ir vos pusėtinas. Tuščios buvo pastangos aktorių, protektorių, antreprenerių, atvykstančių ir vietinių menininkų, kurie su savimi, savo veikla, savo publikos poreikių suvokimu siejo didelių pasiekimų viltis. Publika – negausi, sužadinta akimirkos smalsumo, pirmomis dienomis plūsdavo gausiai, teikdavo didelės sėkmės vilčių; pa...