Vizualieji menai


„In memoriam: medžiui“ Viename prie Stiklių gatvės prigludusio namo kiemelyje, nišoje tarp dviejų sienų, 1980 m. aptikau žaliuojantį klevą. Sienoje už klevo du užmūryti langai ir juos skiriantis išsikišęs mūras man priminė užmerktas, liūdinčias akis. Padariau vertikalų kadrą panoraminiu fotoaparatu „Horizont“. Dar tų pačių metų rudenį, kai medelis jau stovėjo be lapų, o apačioje esantį juodos žemės kvadratą buvo nubalinęs pirmas sniegas, sukūriau ant...


Emilijos Petrauskienės ir Dovilės Dagienės-DoDA pavardės pažįstamos besidomintiems fotografijos menu, o ypač alternatyviais fotografijos procesais. Daug kam girdėta ir matyta E. Petrauskienės serija „Sidabrinis sodas“, D. Dagienės-DoDA – „Lietuvos kultūros veikėjų portretai“ ar fotografijų ciklas „Čia tada, ten dabar“. Šįkart fotografės alternatyviais fotocheminiais procesais tyrinėja augalus. Pastaraisiais metais botanikos ir augalų pažinimas l...


Žemės ir aplinkos meno parodos „Balansas“ (kuratorė Inga Raubaitė) VU Botanikos sode Kairėnuose (Vilnius) eksponatus ir instaliacijas galima apžiūrėti iki spalio 31-osios (dėl nepalankių oro sąlygų, kai kurie darbai gali sunykti ir anksčiau). Jau 16 kartą vykstantis žemės meno „Gamta ir menas“ festivalis kol kas pirmas ir didžiausias tokio tipo renginys Lietuvoje. Aplinkos, žemės menas (arba plačiau gamtos menas) – tai meninės praktikos rūšis, leidžianti kū...


Mortos Jonynaitės paroda „Skersiniai“ rugpjūtį veikė Marcinkonių traukinių stoties galerijoje   Laiko juostos dažnai vaizduojamos kaip aukštyn kylanti spiralė. Tokia simbolinė trajektorija nuteikia optimistiškai, nors XX a. 5 dešimtmetyje prabilus apie antropoceno erą, ji jau, regis, galėjo pasikeisti – judėti žemyn. Kita vertus, kai gyvenimas ima panėšėti į besisukančią spiralę, juokaujam: vis geriau nei voverės ratas. Ir dažnai nepaisydami,...


„Civilizacijos metamorfozės, 2“ Vilniaus Dailės parodų rūmuose 1982 m. vyko Ekvadoro dailininko Oswaldo Guayasamíno kūrybos paroda, ją ir aš su žmona Alina aplankiau. Kai kurie parodos „Įtūžio amžius“ paveikslai: „Rankos“, „Akys“, „Pentagono posėdis“ ir kt. padarė neišdildomą įspūdį. Vaikščiojant salėje atrodė, kad akys tave nuolat seka, rankos grasina ar maldauja, o Pentagono monstrai, regis, tuoj tave pagr...


× Dovilė Dagienė   Maždaug tuo metu, kai pasirodė Agnės Gintalaitės fotografijų serija „Grožio reliktai“ („Beauty Remains“), su autore ir jos augintine Pita vieną rytą spontaniškai leidomės į žygį pėsčiomis po Vilniaus pakraščius. Tuomet užtrukome kelias valandas, nepamenu nei apie ką kalbėjom, nei įdomesnių nuotykių. Atmintyje išliko tik pats šio spontaniško veiksmo faktas – neužgniaužtas polėkis leistis į nežinomą ke...


Retas jausmas – pasijutau įsiskverbusi į paslapties branduolį, ėmiau suvokti, jog dalyvauju nežinomo manuskripto apie jūrą iššifravimo procese. Ieva Martinaitytė-Mediodia parodoje „Le­do jūra“ („The Room“ galerijoje veikė iki rugsėjo 12 d.) pateikė daugiau staigmenų, nei gali spręsti iš marinistinio pavadinimo. Tai trečioji personalinė dailininkės paroda ir būsiu neteisi nepaminėdama Mediodios polinkio rinktis sudėtingas, aktualias, nū...


Japonų menininkės Yayoi Kusamos retrospektyvinė paroda Berlyno „Gropius Bau“ muziejuje veikė iki rugpjūčio 15 d.   Pirmas mano vaikystės atsiminimas: išeinu į lauką, po kiemą laisvai vaikštinėja vištos, pamėgdžiodama suaugusiuosius pašaukiu jas, atsitūpiu, norėdama paglostyti. Jos apspinta būreliu, kraipo galvas ir... ima mane kapoti aštriais snapais, bandydamos nulesti baltus smulkius žirniukus nuo raudonos velvetinės suknelės. Verkdama bėgu...


  Jaukūs Billie Holiday džiazo muzikos akordai, įsupantys į mįslingą erdvę, kurioje dominuoja nepažaboti tigrai, monumentalios kolonos ir pasąmonės vaizdiniai. Nejučia savęs klausi, ar tai mano išgyventa, ar kito, kai tarp šių skirtingų įtampų galime dėti lygybę? Būtent kiekvienas žiūrovas šį klausimą galėjo kelti rugpjūčio 23–31 d. naujausioje grafikės Kristinos Norvilaitės parodoje „Paslaptingi pasąmonės sodai (kaip aš išgyvenau karantiną...


„Gandrai“ Drauge su Fotografijos meno draugijos Klaipėdos skyriaus sekretoriumi Robertu Stankevičiumi 1979-ųjų vasaros pabaigoje fotografuodami važinėjome pamariais. Netoli Rusnės, šalia vienos sodybos, ant elektros stulpo gandrai buvo susikrovę lizdą, jame stypsojo du jau paaugę gandriukai. Netoliese augo galingas ąžuolas, į kurį tuojau įsiropščiau. Įsitaisiau medžio tarpušakyje, kiek aukštėliau lizdo. Man pasirodžius, du seni gandrai pakilo ir nuskrido...