Sara Poisson. „Madam madam madam“. – V.: „Alma littera“, 2014. Į „Google“ paiešką įvedus tris žodžius „madam“ kabutėse, vienas pirmųjų rezultatų – ištrauka iš Šekspyro „Romeo ir Džuljetos“, kurioje auklė mėgina pažadinti jau mirusią Džuljetą: „Madam, madam, madam!“ Ir tikrai „Madam madam madam“ iš pirmo žvilgsnio yra romanas apie Barbaros mirtį. Tiksliau –&s...
Po rašytojo mirties draugų, šeimos narių ar leidyklos iniciatyva sudaryta ir išleista knyga – specifinis žanras. Dažniausiai post mortem knygos sudaromos iš nepublikuotų ar periodinėje spaudoje pasirodžiusių tekstų ir išleidžiamos per kelerius metus po mirties, kol susidomėjimas rašytoju dar nėra visiškai išblėsęs. Be abejo, šios knygos skaitomos kiek kitaip nei vis dar gyvų kolegų. Liaudies išmintis sako: apie mirusius gerai arba nieko. Taigi kritikuoti mirusiojo ar mirusiosios knygą – prasto...
Donaldas Kajokas. „Apie vandenis, medžius ir vėjus“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Donaldas Kajokas – daug jau jo, tikrai daug. Bet ar gerų eilėraščių gali būti per daug? Ar kada tekančioj upėj vandens per daug? Ar medžių miške? Ar vėjo, stovint ant kalno? Ar laiko, kurio valandos nežinomos? „Graffiti: amžinybė“, dedikacija Rūtai, gal ir Rūtai Staliliūnaitei. Gal ir dar kam. Puikus tekstas – tikrai „lyg balt...
Birutė Jonuškaitė. „Maranta“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Šį Birutės Jonuškaitės romaną norisi gretinti ir lyginti su kitu jos kūriniu – romanų dilogija „Didžioji sala“ (I tomas – 1997 m., II – 1999 m., „Vaga“), abiem taikant sąlyginį šeimos sagos apibrėžimą. Šeimos saga, giminės istorija – ne tik populiari, bet ir aktuali žanro tematika, i&scaro...
Su Kristina Gudonyte – režisiere, teatro ir kino aktore, rašytoja, šiemet išleidusia romaną paaugliams „Jie grįžta per pilnatį“ („Tyto alba“), kalbasi Rasa Milerytė. Kodėl Vilnius? Nes Vilnius mistiškas, ypatingas, kaip žmogus, ryte pakylantis vis su kita nuotaika ir sugebantis iš naujo nustebinti. Tai reto grožio, neabejotinai mano sielos miestas. Nemažai keliauju, bet kad ir kur būčiau, tas vietas nesąmoningai lyginu su Vilni...
2013 m. Ramūnas Karbauskis ir Andrius Mamontovas paskelbė fondo „Švieskime vaikus“ įkūrimą ir didelio masto – nacionalinį – vaikų literatūros konkursą. Tokio konkurso atsiradimas reikšmingas – tai galimybė pasirodyti naujiems autoriams, rastis įvairesniems, rizikingesniems kūriniams, nes orientuojamasi į kūrinio meninę vertę, o ne komercinį potencialą. Siekį atrinkti vertingiausią literatūrą rodo ne tik konkurso organizatorių užmojai, surinkta kompetentinga komisija, bet ir tai, kad kūriniai...
Vieną 2007-ųjų birželio vakarą portugalų romanistas José Saramago kalbėjo nedidelei auditorijai, susirinkusiai į knygos sutiktuves Lisabonoje – perleistas 1975 m. pasirodęs jo poezijos rinkinys. Saramago, kuriam dabar 84-eri, yra asketiškas vyras, itin aukštas ir toks liesas, kad beveik įlinkęs. Vakaras buvo karštas, bet jis dėvėjo įprastinį tamsų kostiumą su kaklaraiščiu. Ateistu save laikantis Saramago kaltina religiją dėl prievartos pasauly...
„Erdvėlaikis – vieningas erdvės ir laiko pavadinimas matematiškai keturmatėje erdvėje, kurioje trys koordinatės rodo kūno padėtį, o ketvirtoji – laiką. Kūno kelias erdvėlaikyje vadinamas pasaulio linija.“ Astronomijos enciklopedinis žodynas, astronomija.lt/enciklopedija Kazys Jankauskas. „Vieškelyje plytų vežimai“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Ne šiaip sau pradedu apžvalgą citata iš astronomijos žodyno. Aptarsime knygas, nutolusias nuo nūdienos rašinių (ir popul...
Grafas Lautréamontʼas (1846–1870, tikr. Isidore’as Ducasse’as), Arthuro Rimbaud amžininkas, gyvenęs vos dvidešimt ketverius metus, – tikras literatūros meteoritas, su „Maldororo giesmėmis“ pramušęs didelę duobę it gilią žaizdą prancūzų ir netgi pasaulinės literatūros žemėje; išrausęs šachtą, į kurią leistis verta tik gerokai pasiruošus ir tinkamai nusiteikus; prakirtęs tunelį, vedantį pro keistas, fantasmagori&sca...
Ir nudžiugau, ir nuliūdau, kai susivokiau, kad Reino Raudo „Brolį“ (vertė Danutė Sirijos Giraitė; „Apostrofa“, 2014) savaitraštyje jau apžvelgė Emilija Visockaitė. Džiugu, kad knyga pastebėta – ji tikrai verta mūsų dėmesio. Todėl, kad grakšti. Kad esama saviironijos. Kad alsuote alsuoja miestelio, tegu ir neįvardyto, jutimu: veiksmas pradedamas centrinėje aikštėje lietingą dieną. Šių eilučių autorei, vaikystėje ir paauglystėje slapta svajojusiai apie vyresnį brolį, knyga svarbi ir broliškumo a...