Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. – V.: „Tyto alba“, 2015. Prozininkę Danutę Kalinauskaitę, įtariu, geriausiai pažįsta „Šiaurės Atėnų“ bendruomenė. Laikraščio numeriuose vis švysteli novelės, kuriose ne tik stilingai audžiamas tankus siužetas, bet išsiskiria ir autorės gebėjimas prasimušti pro kalbinius šablonus. Puošnus taupumas – taip kukliai mėginčiau įspėti rašytojos žodžio pasla...
Kūrybiškiausios knygos premija teikiama nuo 2003-iųjų, tačiau naivu manyti, kad ją renkantys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai identiškai supranta kūrybiškumo sąvoką. Pirmą kartą dalyvavęs dvyliktuko rinkimuose, kviesčiau pasvarstyti, ar nevertėtų šiuo, pavadinkim, premijai fundamentaliu klausimu pradėti kiekvienų metų knygų derliaus aptarimo: kas kartą iš naujo klausti, ką kiekvienas iš vertintojų laiko kūrybiškumu, ar tai...
Dailininkė, knygų iliustratorė Květa Pacovská gimė 1928 m. Prahoje, studijavo Prahos menų akademijoje. 1992 m. apdovanota tarptautiniu H. Ch. Anderseno medaliu už indėlį į vaikų literatūrą. K. Pacovská yra išleidusi apie 50 paveikslėlių knygų, surengusi daugybę individualių parodų. Savo instaliacijose, skulptūrose, tūrinėse ir taktilinėse paveikslėlių knygose suaugusiesiems ir vaikams ji tęsia Paulio Klee, Vasilijaus Kandinskio ir Joano Miró estetinę tradiciją. Tai pi...
Jeigu žmonija lig šiol nebūtų išgalvojus literatūros, nūdienos Vroclave šios klaidos tikriausiai niekas nepultų taisyti. Tačiau esame tikri, kad XX amžiaus antrojoje pusėje literatūra šiame mieste du kartus buvo išgalvota iš naujo. Tai nėra dažnas reiškinys. Lenkų prozoje tai nutiko tik kartą. Deja, ne Vroclave. To meto lenkų poezijoje – triskart. Vienas plius trys. Leopoldas Buczkowskis plius Witoldas Wirpsza ir dviese – iš...
2016-ieji Vroclavui yra ypatingi. Sausio mėnesį miestas tapo Europos kultūros sostine, o balandį taps UNESCO pasaulio literatūros sostine. Tai labai didelis įvertinimas ir pačiam miestui, ir lenkų kultūrai. Vroclavas yra vienintelis miestas, kuriame karaliui skirtą paminklą per istorijos sumaištį pakeitė paminklas rašytojui. 1945 m. iš Vroclavo turgaus aikštės kartu su vokiška miesto istorija dingo raitelis – Vilhelmas III. Netrukus jo vietoje...
Gilbert Keith Chesterton. „Rutulys ir kryžius“. Iš anglų kalbos vertė Andrius Navickas. – V.: „Aštuntoji diena“, 2015. Visiškai suprantama, kodėl Andrius Navickas, šios knygos vertėjas, entuziastingai ragina skaityti Chestertono kūrinius, išvardydamas bene visus šio rašytojo vertimus į lietuvių kalbą (nuo eseistikos rinktinės iki detektyvinių apsakymų ciklo apie tėvą Brauną). Chestertonas – vienas didžiaus...
Anapus tvarkos ir chaoso Visa, kas praeina,Simbolis tėraGoethe. „Faustas“ Šiomis eilutėmis teigiama, kad mūsų žemiškieji gyvenimai tėra didingesnio amžinojo gyvenimo simboliai, bet eilutėse slypi dviprasmybė, kurios nepastebėjo Mahleris, jas negrabokai panaudojęs savo Aštuntosios simfonijos kulminacijoje. Jei esame krikščionys, nesunku šio pasaulio kančias nurašyti kaip puikesnio nežinomo pasaulio trūkumus. Bet jei mes to kito pasaulio nepa...
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas paskelbė 2015 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Į jį pateko: A. Andriuškevičiaus „Beveik visi eilėraščiai“ („Apostrofa“), A. Cicėnaitės romanas „Niujorko respublika“ („Alma littera“), L. S. Černiauskaitės, R. Šerelytės novelės „Hepi fjūčer“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), I. Gudmonaitės eilėraščiai „Sniego skonis“ („K...
Sigitas Parulskis. „Tamsa ir partneriai“. – V.: „Alma littera“, 2012. Vokiečių filosofas ir psichiatras Karlas Jaspersas 1946 m. išleido knygą „Kaltės klausimas“, kurioje siekė padėti nuo Antrojo pasaulinio karo bei Holokausto padarinių suglumusiems vokiečiams sau atsakyti į keletą klausimų, pavyzdžiui, „kaip galėjo nutikti, kad mes tame dalyvavome?“, „jeigu nieko nenužudžiau, ar esu kaltas dėl to, kas nutiko žydams?&ldqu...
Viename Mykolo Saukos pasakojime veikėjai stebi sodininko žarną, kanalus kabeliui, vamzdžius. Apyvokos ir apdailos reikmenys šiose istorijose rodosi ne vien kaip fizinės tikrovės atributai – jie tampa būties signifikatais. O Regimantas Dima žodžius ir sakinius sulipdo į pasakojimą sausai kaip santechnikas, vedžiojantis žarnas ir vamzdžius atbula ranka. Lėktuve, įspraudus tokį romaną į krėslo tampres prie saugumo atmintinės, jie kvepėtų vienodai. Mykolas Sauka. „Grubiai“. – V.: Lietuvos rašytojų...