Kas kartą, imantis recenzuoti kokį nors almanachą, tenka ieškoti jo prakalbinimo kodo: klausti savęs, kiek įmanoma (jei įmanoma) aptarti ten atsidūrusių skirtingų autorių tekstus ir ar įmanoma susidaryti nuomonę apie atskiro autoriaus kūrybą vos iš kelių jo tekstų. Sako, galima net iš vieno vienintelio eilėraščio (su sąlyga, kad jis iš visumos atrinktas kaip reprezentacinis...). Ką gi. Pažiūrėkime. Atspirties tašku galėtų tapti šiųmečio Poetinio Druskininkų rudens tema „Kūrybos socialiniai konte...
Velázquezas tapė princeses. Jei gyventų mūsų laikais, kas trečia jo princesė būtų Valantinaitė, nes labiausiai atitinka vizualinius lūkesčius.Van Goghas tapė saulėgrąžas. Jei gyventų mūsų laikais, kas trečia jo saulėgrąža būtų Valantinaitė, nes atitiktų lūkesčius visai kita prasme.Lietuvių liaudies poetas Aidas Marčėnas, pamatęs šią knygą, pasakė, kad jai pakaktų viršelio, pati knyga nebūtina. Ir iš tiesų mūsų poezijos princesė ant knygos aplanko pelnytai kelia pavydus ir susižavėjimus. Tuoj ji...
2012 metų Poetinio Druskininkų rudens Jotvingių premija už knygą „Ryšys su vadaviete“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012) skirta poetui Rimvydui Stankevičiui; Jaunojo jotvingio premija – Indrei Valantinaitei už knygą „Pasakos apie meilę ir kitus žvėris“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011) Laudacijos Rimvydui Stankevičiui niekas nerašė. Jotvingių premijos komitetas paposėdžiavęs išsiskirstė nė nesvarstęs, kas šiemet rašys pagiriamąjį žodį Jotvingių premijos laureatui, nes net kom...
Kodėl skaityti?Ir pati iš savęs pasišaipau: na sugalvok tu man dar kvailiau paklausti. Kodėl vakarėjant (nes mano langas į vakarus, nes mūsų jūra saulėlaidos) prisipilti sklidiną puodelį vėsaus vandens ir laistyti gėles? – kad gėlės nenudžiūtų. Kodėl skaityti? – kad knygos nenudžiūtų. Ir žmonės – čia kaip gėrį lieti ant savo galvelės. Kad žaliuotų.Kartais literatūriniu (ghem, filologiniu) požiūriu gera knyga – visai ne ta, kurią norisi rekomenduoti draugui. Stoviniuojant netoli penkto Universite...
Jasono Weisso interviu (iš „The Paris Review“) Cortázaras buvo metro devyniasdešimt penkių centimetrų ūgio. Iš tiesų lieknesnis nei atrodė nuotraukose. Pastarieji mėnesiai prieš šį interviu jam buvo itin sudėtingi, kadangi neseniai nuo vėžio mirė 30 metų jaunesnė žmona Caros. Be to, intensyvios kelionės, ypač į Lotynų Ameriką, akivaizdžiai išsekino. Namo jis grįžo vos prieš savaitę. Pagaliau ilsėjosi savo mėgstamoje kėdėje ir rūkė pypkę mums besikalbant. Kai kuriose istorijose iš Jūsų naujausi...
Stankevičius R. Ryšys su vadaviete: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. Pradžioje buvo žodis. Ir žodis tapo eilėraščiu. Tam Kūrėjui prireikė lygiai šešių dienų, o septintąją jau galėjo ilsėtis. Jeigu žinomo lietuvių poeto ir publicisto R. Stankevičiaus kūrybos atskaitos tašku laikysime pačią pirmą debiutinę knygą, ši – „Ryšys su vadaviete“ – jau yra šeštoji. Tikiuosi, po šeštosios šiek tiek pailsėjęs autorius dar pateiks skaitytojui ne vieną gerą, savo vertybėmis...
Daujotytė V. LAISVOJO MĄSTYMO PROPERŠOS. – Vilnius: Tyto alba, 2012. Atsivertusi naująją V. Daujotytės knygą „Laisvojo mąstymo properšos“, tuoj pat susiduriu su tuo, ką G. Radvilavičiūtė buvo pavadinusi „teksto trauka“: pratarmėje beveik nepastebimai nuo orų prognozės Debesuota, su pragiedruliais pereinama prie literatūros, Vaižganto „Pragiedrulių“ ar S. Gedos gyvavaizdžių, Česlavo Milošo kristalizacijos, Boriso Pasternako poezijos... O nuo teksto linkstama prie žodžio, kalbos traukos: properša...
Clive Staples Lewis. „Paskutinis mūšis“. 7-oji „Narnijos kronikų“ ciklo knyga. Iš anglų kalbos vertė Aurelija Jucytė. – Vilnius: „Alma littera“, 2012. Galima pagalvoti, kad man, senai pelei, galvoje pasimaišė – surijusi tiek filosofijos ir populiariųjų romanų, nesitvėriau savam kaily, laukdama pasirodant šios vaikiškos knygos. Bet kaipgi nelauksi – juk joje tiek pagarbos rodoma mūsų senai ir kilmingai giminei. Vienas iš „Narnijos kronikų“ veikėjų – ne kas kitas, kaip garsusis pelėnas Ripičipas,...
Keret E. ILGINTIS KISINDŽERIO. Apsakymai. Iš hebrajų k. vertė Olga Lempertaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2012. „Atlikdamas privalomą karo prievolę Izraelyje Etgaras Keretas skaito „Skerdyklą Nr. 5“ ir jaučiasi jos išlaisvintas. „Anksčiau maniau, kad sakydamas, jog kažkas yra neteisinga, privalau ir pasakyti, kaip tai ištaisyti. Bet iš Kurto Voneguto išmokau, kad galima rašyti istorijas, teigiančias, kad taip, galbūt aš ir neturiu sprendimo, tačiau tai yra netesinga. To pakanka.“1Etgaras Kereta...