Atleiskite, bet turiu pradėti nuo to, kad nesu kačių žmogus. Bet, svarbiausia, nesu ir kantri. Tačiau šis asmeninis konfliktas netrukdė (tikiu, netrukdys ir jums) suvokti, kad skaitau kitoniškumu svarbų ir skvarbiai intelektualų romaną. Tomo Vaisetos „Ch.“ parašytas specifiniam skaitytojui, tokiam, kuris, kaip pats autorius minėjo, „mėgsta knibinėti“, lengvai nesusierzina ir neskaito tam, kad geriau ir greičiau užmigtų. Sunku nupasakoti, apie ką &sca...
Su lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk kūryba susipažinau tokia tvarka: pirmiausia perskaičiau romaną „Bėgūnai“ (lietuvių kalba pasirodė 2019 m.), vėliau – „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ (2020), „Dienos namai, nakties namai“ (2007), galiausiai – romaną „Praamžiai ir kiti laikai“ (2000), kurį ir noriu paversti šios apžvalgos ašimi. Istorinis romanas „Jokūbo knygos“ į lietuvių kalba dar neišver...
× Nikodem Szczygłowski Bronja Žakelj (g. 1969) – šiuolaikinės slovėnų literatūros fenomenas. Parduota 18 000 debiutinio jos romano „Baltą reikia skalbti devyniasdešimties laipsnių temperatūroje“ („Belo se pere na devetdeset“) egzempliorių – tai absoliutus Slovėnijos rekordas, nes mažoje šalyje vidutinis tiražas neviršija 2 000. Slopinamos nostalgijos kruopščiai romane atkurtai Jugoslavijai požymis? Su B. Žakel...
Šiomis dienomis daug tinklaraščių ir knygų instagramo paskyrų mini Kate Elizabeth Russell romaną „Tamsi Vanesa“. Tai debiutinis amerikiečių autorės kūrinys, iškart užkopęs į šiemet populiariausių skaitinių sąrašo viršūnę. Istorija padalinta į dvi plotmes: vienoje matome penkiolikmetę Vanesą Vai, įkliuvusią į keturiasdešimt dvejų mokytojo Streino pinkles, o kitoje merginą sutinkame po septyniolikos metų – ji vis dar kenčia traumos...
Dainius Gintalas. „vienos vasaros giesmė“ Šiais metais Jotvingių premija apdovanoto Dainiaus Gintalo knygos „vienos vasaros giesmė“ žanrinė apibrėžtis – „eilėraštis upė“. Anotacijoje minima, kad kūrinys parašytas 2019 m. vasarą prie Širvintos upės ir kad jame nemažai autobiografinių detalių. Paralelė tarp upės ir laiko bėgsmo aktualizuojama ir knygą pradedančioje Jorge Liuso Borgeso citatoje. Kitaip tariant, tai konceptuali k...
Laudacija Giedrei Kazlauskaitei, gavusiai Vytauto Kubiliaus premiją už kritiką Yra toks Pieterio Bruegelio paveikslas „Ikaro kritimas“1. Tačiau pažvelgus į drobę Ikaro nematyti. Pirmame plane valstietis aria žemę. Ir tik ilgiau klaidžiodama perregimais potėpiais pastebi, kad kažkur tolumoje, antrame plane iš jūros kyšo dvi kojos. Dailės istorikai tai interpretavo kaip aukštų siekių pralaimėjimą kasdienybei – nesvarbu, ar ikarai kels sparnus į saulę, valsti...
Svarbiausia kasmetė Prancūzijos literatūros lauko intriga yra penkios garbingiausios premijos – brolių Goncourt’ų, Théophraste’o Renaudot, „Femina“, Médicis ir „Interallié“. Nebent pasirodo kokio skandalingo autoriaus (tarkim, Michelio Houellebecqo) romanas. Nors šiais metais M. Houellebecqas naujo kūrinio neišleido, „Flammarion“ leidykla žadėjo, kad kitų metų sausio 7 d. naujas rašytojo romanas tikra...
„Grenlandija yra ta naktis, kuri atskyrė vakarą, kai džiugus ir jaunas atsiguliau miegoti, nuo rytmečio, kai prabudau kaip senis susuktais sąnariais.“ Kim Leine, „Amžinybės fjordo pranašai“ Pagal tikrus istorinius įvykius parašytas danų-norvegų autoriaus Kimo Leine’s romanas „Amžinybės fjordo pranašai“ nukelia į XVIII amžių. Kartu su pastoriumi Mortenu Falku keliaujame per jo gyvenimą: nuo studijų Danijoje, Kopen...
× Lina Buividavičiūtė Ruošdamasi Vitos Vilimaitės Lefebvre Delattre pirmojo romano „Kvėpuoti kitais“ pristatymui, žinoma, pirmiausia skaičiau knygą. Kūrinys patraukia dėmesį drąsa atvirai kalbėti apie labai svarbias temas: kultūrinius skirtumus, nepritapimą, stereotipus, įtampą tarp savumo ir svetimumo, autentišką būtį, ribines būsenas, draugystę, santykius ir motinystę. Interviu vyko raštu, nes po romano pristatymo Vita grįžo namo į Prancūziją. &S...
× Martynas Bialobžeskis Su rašytoju bei režisieriumi (tų profesijų yra ir daugiau, bet čia išskyriau, rodos, svarbiausias) Alvydu Šlepiku mus sieja ilgametė pažintis: man tebuvo 11 metų, kai jis pradėjo studijuoti aktorinį meistriškumą – tame pačiame kurse, kaip ir mano brolis. Kūriau muziką jo spektakliams; būdamas studentu dažnai užsukdavau į tuo metu jo vadovaujamą „Litmenio“ redakciją. Alvydas buvo ir yra žmogus, kuriam smagu paska...