Spalvingi sutapimai sieja trijų aptariamų knygų gyvenimus. Ribinį tautos laikotarpį – laisvės kovas – vaizduojantys tekstai patyrė rimtų metaliteratūrinių išbandymų. Kokie politiniai išskaičiavimai lėmė, kad Valdo Papievio romanas „Brydė“ pradūlėjo stalčiuje tris dešimtmečius? Kodėl Romo Treinio romanas „Dziedas“, prieš 10 metų pasiklydęs leidykloje, išleistas tik po autoriaus mirties? Vienintelio romano rankraštį R. T...
Mariana Enríquez (g. 1973) – argentinietė rašytoja ir žurnalistė. Šiemet lietuvių kalba bus išleista didelio populiarumo sulaukusi jos trumpų apsakymų knyga „Tai, ko netekome ugnyje“ („Las cosas que perdimos en el fuego“, 2016), kurioje tamsos persmelktuose peizažuose blaškosi nestabilios moterys ir blogio apsėsti, o galbūt suaugusiųjų sužaloti vaikai. M. Enríquez prisipažįsta, kad visada labiausiai mėgo siaubo literatūrą &...
Recenziją pavadinau citata iš paskutinio Liongino Baliukevičius-Dzūko dienoraščio puslapio. Ne šiaip sau 40 metų KGB archyve gulėjęs rankraštis po Nepriklausomybės atgavimo leidžiamas jau penktą kartą. Šis tekstas kupinas dvejonių, sumišimo ir nerimastingų lūkesčių – savybių, kurių taip dažnai stinga pokario rezistencinių kovų aprašymams. Knygos sudarytojas Algis Kašėta teigia, jog daugeliui L. Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis...
Įsiūlyti knygą skaitytojui – ne lengviau, nei ją parašyti. Per galvas verčiasi ne tik leidyklų, knygynų ir bibliotekų darbuotojai: formuodamas kūrinio patrauklumą, pasistengti turi ir autorius. Proza perkamesnė nei poezija, bet ir prozininkai, siekdami sukurti kažką „einama“, yra priversti dėlioti mintis pagal gerai apgalvotą schemą. Kad nustebintum šiuolaikinį skaitytoją, sklandžios atitikties tarp romano turinio, stiliaus ir formos nepakanka – būtina speci...
Pirmoji Karolio Barecko eilėraščių knyga „Skyrybos ženklas“ (redaktorius Viktoras Rudžianskas) – vientisas, bet nevienalytis subjekto išgyvenimų, potyrių ir samprotavimų kaleidoskopas, atskleidžiantis kūrėjo-keliautojo-filosofo pasaulį. Rinkinį galima segmentuoti pagal temas, pavyzdžiui, karo, moters, Dievo-ateizmo, egzistencijos prasmės, tapatybės ir vienišystės, – bet nebūtina, nes viskas eilėraščiuose gana glaudžiai susiję. Asociacijų i...
Frankfurto knygų mugė vyko spalio 10–14 d. Mugė 5 dienos, 280 tūkst. lankytojų, iš kurių daugiau nei pusė – rinkos specialistai: leidėjai, rašytojai, vertėjai, kritikai, literatūros centrų darbuotojai. 7300 dalyvių, 102 šalys, 4000 renginių. Tokie Frankfurto knygų mugės skaičiai. Įmantrūs stendai, mėginimas kasmet sugalvoti ką nors nauja ir netikėta, seni pažįstami, nauji susitikimai. Kasmet viena šalis tampa garbės viešnia. &Scaro...
Srautas žmonių iš Frankfurto geležinkelio stoties traukia mugės link. Geras srautas, nešantis. Sunku suprasti skundus dėl žmonių gausos knygų mugėse. Tiesiog įsijungi mugės režimą ir eini. „Zeit“ pašnekovai Mugėje atraminiu tašku tapo savaitraščio „Zeit“ stendas, kuriame vyko keletas įdomių susitikimų. Iš esmės visi mugės susitikimai, dikusijos – pusvalandžio trukmės, vykstantys atvirose erdvėse. Susėsti uždarose salėse va...
Rugsėjo 30-oji, šv. Jeronimo vardinės ir tarptautinė vertėjų diena, jau paminėta. Bet šventei praūžus prasideda jei ne pagirios, tai bent (savi)refleksija ir analizė. Kartais apsiribojama paprasčiausiomis apkalbomis apie vakarėlyje sutiktus ir neatėjusius asmenis, o kartais imi svarstyti, kodėl apskritai švenčiame, arba kodėl būtent taip linksminamės. Šįkart ėmiau svarstyti, kodėl būtent taip, o ne kitaip verčiame. Kai dar nebuvau išvertusi nė vieno padoraus (...
Birželio 6 d. Venclovų namuose-muziejuje vykęs susitikimas su slovėnų poetu, prozininku ir kritiku Andrejumi Hočevaru – tai tęstinio ciklo „Vilniaus kryžkelės: Rytų Europos poezijos forumas“ renginys. A. Hočevaras rašo literatūros ir džiazo kritiką, yra vienas iš tarptautinio literatūros kritikos simpoziumo „Kritikos menas“ organizatorių, žurnalo „LUD literatūra“ įkūrėjas ir redaktorius, muzikinės grupės „Boring Couple“ narys. S...
Venclovų namų-muziejaus kvietimu Lietuvoje lankėsi viena žinomiausių rumunų poečių Ana Blandiana, rugsėjo 18-ąją kartu su Tomu Venclova dalyvavo diskusijoje apie laisvės ir poezijos santykį. Tai tęstinio projekto „Riboženkliai: Naujosios Rytų Europos dialogai“ dalis. „Ana Blandiana“, – šypsodamasi prisistato moteris. Vardo ir pavardės sąskambis – jau poezija. Kai viena žinomiausių rumunų poetė atvyko į Lietuvą, siūbtelėjo šilumos banga. Anot met...