Statistinės analizės specialistai teigia, kad priimdami ar atmesdami hipotezę galime padaryti dvi klaidas: 1) atmesti teisingą nulinę hipotezę; 2) priimti klaidingą nulinę hipotezę. Taisyklė tinka ir besidairant į naujas knygas: vienos nejučia praslysta pro akis, o iš kitų kažin ko bergždžiai tikimės. Viršelių kiautai, autorių pavardės ir skaičiusiųjų atsiliepimai klaidina ne tik žioplius, bet ir patyrusius skaitytojus. Netikėta nuostaba – vienas didžiausių malonumų. Deja, taip pat ir nemalonumų...
Prieš dvi savaites aptariau Tomo Venclovos „Nelyginant šiaurė magnetą“ ir Patti Smith „Tiesiog vaikai“ – abi knygos yra atsiminimų žanro grynuoliai. Šioje apžvalgoje pristatysiu hibridus: Antano Šileikos atsiminimuose autobiografinis pirmo asmens pasakojimas apie tapimą menininku balansuoja ties biografijos ir fikcijos riba, o Karlas Ove Knausgårdas šią ribą peržengia – „Mano kova“ yra romanas, tačiau autorius vis primena rašantis apie save. Kaip tokius tekstus skaityti? Ar tai liudijimas,...
„Selfų slėnis“ – tai ketvirtasis skaitytoją į literatūrinį tinklą įtraukiantis Monikos Budinaitės romanas. Su autore kalbėjomės apie naujausią kūrinį, meno įtaką kūrybai, socialinių tinklų distopiškumą ir kasdienybę. Skaitydama „Selfų slėnį“ jutau, kad tekste mažai tavęs. Rašydama sugebėjai atsiriboti nuo autobiografinių patirčių? Atsiribojimas kilo rašant, kadangi turėjau daug prototipų – galvojau apie skirtingus žmones, jų situacijas. Analizavau jas stebėdama iš šalies ir bendraudama...
Nors apžvalgoje, kurią šįkart sudarys dvi dalys, pristatomi skirtingo žanro kūriniai – trys prisiminimų knygos (antroje dalyje aptarsiu Antano Šileikos „Basakojį bingo pranešėją“) ir Karlo Ove’s Knausgårdo romanas, – juos sieja keli esminiai požymiai. Knygose pasakojamos tapimo menininku istorijos – savotiški bildung naratyvai. Kadangi visuose keturiuose pasakoja patys menininkai, regime savivaizdžio formavimo procesą, grindžiamą atranka – vieni biografijos faktai įtraukiami, kiti „užmiršta...
Mariaus Buroko eilėraščių knygos pavadinimas tarsi formuoja klausimą – kas tas švarus buvimas? Ar turėtume kalbėti apie švarų poezijos buvimą, kai uždangstomas pasaulio kasdieniškumas, bet paliekama plyšių, pro kuriuos galime žvelgti į tikrovę? O gal švarus buvimas siejamas su įvairiais pasaulio daiktais? Atsakymas galbūt fiksuojamas eilėraštyje „Vasaris“: „Man trūko / šios druskos, tavo / odos, šylančios po delnu / šiurkščių lūpų // švaraus buvimo“ (p. 34). Metaforiškai švarus buvimas rinkiny...
Kiekvienas, rimčiau besidomintis vaikų literatūra, neišvengiamai susidūrė su anglakalbių šalių tyrimuose ir įvairiuose sąrašuose sušmėžuojančia Madeleine L’Engle pavarde, o jos „Laiko vingis“ („Wrinkle in Time“) minimas kalbant apie klasika tapusią fantastinę vaikų literatūrą. Šio teksto vertimas pagaliau atsirado, akivaizdu, tik dėl to, kad „Disney“ kompanija pagal kūrinį susuko blizgantį kičinį filmą (liūdna, bet filmo plakatas virto knygos viršeliu). Nuo pat pradžių „Laiko vingis“ sunkiai s...
Literatūros kritiko pozicija man pačiam kelia daug klausimų. Jaučiuosi sėkmingai – darbas susijęs su tuo, ką mėgstu, t. y. skaityti knygas ir apie jas mąstyti. Tačiau mėgstama veikla, jos produktas svetimėja, virsta rutina ir reikalauja tam tikros formos. Didžiąją dalį pastangų tenka skirti bandymams apgauti gamybinio proceso logiką, žaisti slėpynes su savimi, pasprukti nuo profesionalumo. Kitaip tariant, kritiku būti įdomu, kai keli sau tikslą nebūti kritiku.Literatūros apžvalgininko pozicija d...
„Tarptautinių žodžių žodynas“ pateikia šias žodžio „populiarinti“ reikšmes: 1) lengvai, suprantamai išdėstyti; 2) garsinti, platinti tarp žmonių. Nespėliosiu, kuri iš jų priimtinesnė apžvalgoje „presuojamų“ knygų autoriams, bet, akivaizdu – jose siekta pristatyti idėjas žmonėms, liaudžiai, miniai ir kitiems lotyniško „populus“ atitikmenims. Skiriasi tik pasitelkiamos priemonės. Pažvelkim, kurios iš jų labiau pasiteisino? Arūnas Bukantis, Justas Kažys, Egidijus Rimkus, Mečislovas Žalakevičius. „...
Dvasių urna – amžinybei ar begalybei skirtas indas, saugantis tai, kas išlieka erozijos veikiamoje kasdienybėje. Tekste bus bandoma atverti šį indą, išgirsti iš jo sklindančias tonacijas. Mindaugo Jono Urbono „Dvasių urna“ įvertinta Žemaitės literatūrine premija, tačiau jos tonacijos penklinėje rašomos pirmą kartą – tai autoriaus debiutas. Novelių rinkinyje daug minorinių melodijų. M. J. Urbonas knygą vadina nekrologinių novelių rinkiniu. Itin svarbi ne tik priešprieša tarp gyvųjų ir...
Karlas Ovee Knausgårdas romaną išrado iš naujo. (Plojimai.) Skaitytojams jo šešiatomė „Mano kova“ – skaitymo malonumo šaltinis, o kitiems romanistams tenka lygintis arba lygiuotis. Kodėl kiti to paties nepadarė anksčiau? Arba – gal įmanoma šį fenomeną pakartoti?„Baltos lankos“ išleido pirmąją egodokumentinį atspalvį turinčio šedevro dalį – „Mirtį šeimoje“. Reikia tikėtis, kad ties ja nesustos. Pats visus šešis romano tomus turėjau galimybę pavartyti 2012-ųjų rugsėjį užsukęs į knygyną Bergene,...