Knygų verslas Didžiojoje Britanijoje ir JAV – neadekvačiai pašėlęs išleidžiamų knygų kiekiu, rinkodaros žaidimais ir nuolatine skuba. O knygų apžvalgų leidiniai turbūt įsivaizduoja, kad žmogus minta vien raidėmis. Pavyzdžiui, „The New York Times“ rekomenduoja po 7 naujas knygas kiekvieną savaitę. Labai lengva pasiklysti, o gal ir visai atsiriboti nuo šitaip skubinančios, nepavejamos industrijos. Tad siūlau šias tris pakylėjančias ir praturtinančias knygas ne industriškai, o asmeniškai. Tai kūri...
Petras Palilionis. „Meilės ieškotojai: laiškų pjesė“ / „Ir vienąkart: prisiminimų esė“. – K.: „Naujasis lankas“, 2017. Keletas įžangos sakinių. Neketinu svarstyti, kas geriau – mylėti ar rašyti (kaip ir skaityti) apie meilę. Turiu galvoje ne meilę tėvynei, tautai ar gyvenimui, o konkrečių žmonių jausmus. Nors abu šie dalykai svarbūs, galimi alternatyvūs požiūriai. Ir recenzuojamos knygos atveju griežtai atskirti šiuos meilės jausmo svarstymo aspektus nelengva dėl jai parašyti naudotos m...
2017 metų Prancūzijos literatūros premijos Šiemet Prancūzijoje literatūrinis rudens sezonas ir vėl prasidėjo rugpjūtį – į knygynus ėmė keliauti knygos, kurių leidėjai puoselėjo viltis pelnyti vieną iš penkių garbingiausių ir didžiausią pelną žadančių – brolių Goncourt’ų, Théophraste’o Renaudot, Médicis, „Femina“ ir „Interallié“ – literatūros premijų. Sezonas baigiasi lapkritį, kai premijos paskirstomos. Kaip tik šiuo laikotarpiu išleidžiama daugiausia knygų – šiemet pasirodė 390 prancūz...
H. G. Wells. „Nematomas žmogus“. Iš anglų kalbos vertė Karolis Račkauskas-Vairas. – V: „Scriptus“, 2017. „Nematomas žmogus“ – vienas ankstyviausių ir žinomiausių fantastinių H. G. Wellso romanų. Pagal jį pastatyti keli kino filmai, serialas, spektaklis. Kūrinio aktualumą rodo ir naujasis leidyklos „Scriptus“ leidimas. Į viešbutį mažame Aipingo miestelyje atvyksta svetimšalis. Jis iškart sužadina vietinių gyventojų susidomėjimą, mat visas jo veidas apvyniotas tvarsčiais, vyras dėvi tamsius ak...
Distopijos žanru susižavėjau perskaičiusi garsiuosius jo pavyzdžius – „1984-ieji“, „Gyvulių ūkis“, „Mes“, „Tarnaitės pasakojimas“, „451° Farenheito“, „Puikus naujas pasaulis“. Visi jie išlieka mylimiausių gyvenimo knygų sąraše. Kažkada, tyrinėdama distopinę literatūrą, buvau susirūpinusi utopijos ir jos požanrio distopijos bei mokslinės fantastikos žanrų sąsajomis. Šis dviejų žanrų santykis ir dabar kutena smegenis. Kaip teigia distopinės literatūros tyrinėtojas M. Keithas Bookeris: „Esti aišku...
Mokslinė fantastika − tai revoliucinis menas ta prasme, kad ji ugdo skeptišką požiūrį į visas politikos, religijos ir net mokslo dogmas. Ji puoselėja norą žinoti ir remiasi žmogaus smalsumu. Ir, svarbiausia, tai literatūra, kuri neatsuka nugaros ateičiai. Damon Knight Šis amerikiečių rašytojo fantasto D. Knighto (1922−2002) epigrafas paimtas iš brošiūrėlės, išleistos Vilniaus fantastikos mėgėjų klubo „Dorado“ 20 metų sukakties proga. Tačiau ar fantastinė literatūra, save vadinanti su...
„Neša tulpę pelikanas: lietuvių poetai vaikams“. Sudarė Palmira Mikėnaitė. Iliustravo Rimantas Rolia. – V.: „Tyto alba“, 2017. Pradėjęs rašyti apžvalgą, prisiminiau vis dar pasigirstančias šnekas, kad prieš ketvirtį amžiaus gyventi buvo geriau. Paprastai jos priverčia atlaidžiai šyptelėti. Bet šįsyk galvoje ėmė suktis kone identiška frazė: „Ach, kaip tuomet viskas buvo paprasta!“ Paėmęs į rankas knygelę vaikams ir atsivertęs paskutinį arba pirmą (priklausė nuo laikotarpio madų) puslapį, matyd...
Du Azijos literatūros meistrai – bestselerių kūrėjas japonas Haruki Murakami ir 2016 m. tarptautinę „Man Booker“ premiją gavusi Pietų Korėjos rašytoja Han Kang – romanuose nagrinėja vyro ir moters santykį. Han Kang. „Vegetarė“. Iš korėjiečių kalbos vertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas. – V: „Vaga“, 2017. H. Kang romano idėją galėtų pagrįsti Jeano-Paulio Sartre’o filosofijos principas: egzistencija pirmesnė už esmę. Pirmiausia egzistuoja asmuo, kuriantis savo tapatybę, vertybes ir...
Jau senokai nerimauju dėl literatūros ir pasaulio, atsiprašau, norėjau pasakyti – pasaulio literatūros. Šį nerimą kelia ne koks nors tragiškas aspektas, kaip antai „niekas neskaito“, „niekas nieko gero neparašo“, net ir ne teoriniai svarstymai, koks literatūros poveikis gyvenimui, o gyvenimo ‒ literatūrai ar pan. Jį lemia paprastos skaitytojos vs profesionalios filologės vidinė kolizija, savotiškas „trumpas sujungimas“ negebant įsisąmoninti ir perprasti, kas ta pasaulio literatūra ir kodėl mes –...
Kai pasičiupusi grėblį vaikiausi paskutinius rudens lapus, gatve praėjo miestelio keistuolis Valdas. Jis man pranešė, kad greitai Naujieji, nes papuošė aikštę. Nieko gražaus joje nepastebėjau – lapkričio aikštė ir tiek. Grožis po savaitės ar kitos išnirs vakarop: žibintai jau apkaišyti girliandomis, kol kas ‒ blausiomis. Knygos, apie kurias šį kartą pasakosiu, dvelkia Kalėdomis – bent jau dvi iš jų. Laimei, dvelkia nesaldžiai, necukruotai. Trečioji lyg ir kvepia medumi. Ar tikrai...