Paroda Berlyno menų akademijoje (Akademie der Künste) „Benjaminas ir Brechtas. Mąstymas in extremis“ („Benjamin und Brecht. Denken in Extremen“) veikė nuo spalio iki sausio pabaigos Visą pirmos salės erdvę užima nuo lubų nuleisti dideli popieriaus lapai su filosofo, kultūros ir meno kritiko Walterio Benjamino ir rašytojo Bertoldo Brechto nuotraukomis bei amžininkų komentarais po jomis. Apšvietimas minkštas, tad balti ir geltoni lakštai ypač išryškėja. Ir žmonės. Matai, kaip štai prie ano lakš...
Eidama 89-uosius metus, 2018 m. sausio 22 d. Portlende mirė garsi mokslinės ir maginės fantastikos rašytoja Ursula K. Le Guin Ursula K. Le Guin, itin populiari rašytoja, išgarsėjusi knyga „Kairioji tamsos ranka“ („The Left Hand of Darkness“) ir romanų apie Žemjūrę ciklu, mokslinės ir maginės fantastikos žanrus praturtinusi literatūrine gelme ir savo – ryžtingos feministės – įžvalgomis, sausio 22 d. mirė Portlende, Oregono valstijoje. Be vyro ir sūnaus, U. K. Le Guin mirdama paliko dvi dukras...
Iš gausybės literatūros pasaulyje egzistuojančių apdovanojimų vienas įdomiausių – tarptautinė „Man Booker“ premija. Jos tikslas – apdovanoti į anglų kalbą verstas išskirtines knygas, taigi piniginį prizą kartu su autoriumi dalijasi ir vertėjas. 2016-aisiais premiją laimėjo Pietų Korėjos autorė Han Kang už jau ir lietuviškai pasirodžiusią knygą „Vegetarė,“ o 2017-ųjų premija atiteko mano aptariamam Davidui Grossmanui už knygą „Į barą įžengia arklys“. Premijai nominuotos buvo ir kitos dvi apžvalgo...
Apie tendencijas ir jubiliejus Praėjusiais metais danų rašytojai rašė autofikcijas, giminių istorijas ir tekstus apie mažą žmogų didelių permainų ir krizių sūkuryje. Pasaulio pokyčiai – pabėgėlių, Europos, ekologijos, JAV krizės – paveikė daugelį tekstų: svarstyta apie individo moralinį, etinį santykį su pasauliu, kiek individas atsakingas už pasaulio problemas. 2017-aisiais pasirodė Idos Jessen, Hanso Otto Jørgenseno, Idos Marie Hede, Cecilie Lind, Pederio Frederiko Jenseno ir kitų autorių...
Daiva Čepauskaitė. „Baisiai gražūs eilėraščiai“. – K.: „Žalias kalnas“, 2017. Turbūt visa kūryba vaikams prasideda nuo suvokimo, kad tai, ką papasakosi, turi būti gražu ir baisu. Kai ne tik „auksinė skruzdėlė“ pakutena širdelę, bet ir, tarkim, pilvą susuka. Ką jau kalbėti apie šiurpius pagaugus, einančius nugara!.. Galbūt tai ir yra kūrybos prasmė ‒ kelti savotišką šiurpą, baugulį, gal ir nepasitenkinimą. Ji nesusijusi su žinojimu, patirtimi ir šių dviejų praktikų išugdytais skaitymo ma...
Ralph Dutli. „Paskutinė Sutino kelionė“. Iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. – V.: „Sofoklis“, 2017. Jolantos Širkaitės kuruotoje parodoje „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“, veikusioje Nacionalinėje dailės galerijoje 2017 m., tapytojas Chaimas Sutinas pristatytas vienu paveikslu, parodą lydinčios konferencijos dalis buvo Murielle’s Abitbol-Levy filmas apie dailininką. Ralpho Dutli’o (g. 1954) romano „Paskutinė Sutino kelionė“ vertimas, taip dėkingai sutapęs su paroda, galė...
Lietuvių prozos debiutus pristatęs Marijus Gailius apžvalgą baigė apibendrinimu, kad kūriniams labiausiai pritrūko kūno, nes „be kūno atstumas tarp minties ir tikrovės tampa tiesiog per didelis“*. O mano pasirinktų knygų pagrindine tema arba svarbiąja potekste tampa būtent kūnas – sureikšmintas, nureikšmintas, kartais net likimus valdantis. Ir negali nesutikti – atstumas tarp minties ir tikrovės šiuose romanuose visai neblogas. Leïla Slimani. „Žmogėdros sode“. Iš prancūzų kalbos vertė V...
Jurga Vilė, Lina Itagaki. „Sibiro haiku“. – V.: „Aukso žuvys“, 2017. Dauguma mano draugių gyvena ir vaikus augina išsibarsčiusios po Europą, kai kurios ‒ Lietuvoje. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar su vaikais jos kalba lietuviškai, ar jie yra Lietuvos piliečiai, visos sprendžia kultūrinės-istorinės atminties perdavimo klausimus. Ką apie savo, tėvų ir senelių praeitį papasakoti vaikams ir kaip tai padaryti? Apie tai diskutuojame nesibaigiančiose feisbuko pokalbių paklodėse, per trumpus sezoni...
Günter Grass. „Katė ir pelė“. Iš vokiečių kalbos vertė Jurgis Kunčinas. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. „Katė ir pelė“ – 1961 m. išleista antroji Günterio Grasso „Dancigo trilogijos“ dalis, lietuviškai pirmąsyk pasirodžiusi 1994 m. Ji plonesnė nei kitos trilogijos knygos (naujasis lietuviškas leidimas – vos 176 p.) ir dažnai pristatoma kaip lengviausiai pasiduodanti skaityti. Bet sąlyginis knygos paprastumas – iliuzija. Tie, kas joje įžvelgė vien paaugliškos Joachimo Malkės...
Mąstydamas apie dviejų beveik vienu metu debiutavusių prozininkų knygas, kurias sieja pasaulio periferijos vaizdavimas ir jų estetinis poveikis, kelis mėnesius buvau lyg ištiktas stabo – negalėjau paaiškinti, ką šie tekstai man padarė. Joks metodinis bandymas nepadėjo – fenomenologinė atspirtis abi knygas būtų sutraukusi į vieną tašką, kuris, manoma, buvo prieš Didįjį Sprogimą, o semiotinės sąvokos dar labiau suveržtų ir taip ribotus pasakojimų pasaulius. Vis dėlto tenka nusibrėžti ribas ir nuo...